Maištingieji „Gėlių vaikai“

Maištingieji „Gėlių vaikai“

214
0
DALINTIS

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Kažkada hipiai, arba „gėlių vaikai“, kovojo su nusistovėjusiomis tiesomis, bandė jas laužyti, atsiriboti nuo savo tėvų klaidų, netinkamai besielgiančios visuomenės. Jiems nerūpėjo pinigai, prabangūs daiktai, jie į pasaulį žiūrėjo kitokiomis akimis, nebijojo išsakyti savo minčių, kelti savotiškas revoliucijas žmonių pasaulėžiūroje. Šeštadienį dabartiniai „gėlių vaikai“ (tokia buvo sąskrydžio tema) – Darbo partijos Raseinių skyrius – šventė savo dieną Kaulakiuose.

 

Sąskrydžio pradžia
„Mes ant žemės stovime tvirtai ir aš, žiūrėdamas į Jus, matau rimtą komandą, organizaciją, gebančią siekti ir pasiekti gerų rezultatų. Nes, jei „Nori būti laimingas – būk!“ – kalbėjo V. Uspaskichas, rodydamas į šių metų sąskrydžio šūkį. Prie Darbo partijos vairo sugrįžęs pirmininkas žodžių į vatą nevyniojo: Lietuvoje būtini skubūs pokyčiai, reikia kuo skubiau keisti situaciją, nes Lietuva netenka darbingo amžiaus žmonių ir greitu metu nebus kam dirbti. Reikia prie Lietuvos vairo žmonių, norinčių ir galinčių sumodeliuoti teisingą valstybės strategiją ir operatyviai imtis ją įgyvendinti.
Raseiniškių šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė europarlamentaras V. Mazuronis, didelis raseiniškių draugas V. Gabšys, Darbo partijos rinkimų centrinio štabo vadovas Viktoras Fiodorovas, darbiečiai kaimynai iš Kelmės, Seimo narės V. Ačienės padėjėja bei didžiųjų šalies partijų Raseinių rajono skyrių atstovai.
Nors saulės išvargintus laukus ir žmones maloniai glostė vasariško lietučio purslai, o saulė paniro į debesis, tai netrukdė, bet padėjo darbiečiams jaustis puikiai, maloniai leisti laiką bendraujant su kolegomis, svečiais ir bendraminčiais. Pasak Darbo partijos Raseinių skyriaus pirmininko Vaido Kuzmarskio – „Gamta visada buvo raseiniškių darbiečių sąjungininkas: per sąskrydžius visada būna taip, kad žmogus galėtų gerai jaustis“.

Apie žmogų, partiją ir politinę prostituciją – akimirkos interviu su Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu.

1.

– Gerb. Viktorai, prieš keletą metų Jūs visiems buvote savas vaikinas: šokantis, dainuojantis ir taurelę kartu išlenkiantis. Po neilgo atokvėpio prie Darbo partijos vairo sugrįžo medituojantis mąstytojas, rašytojas Viktoras. Kuris yra tikrasis Viktoras Uspaskichas?
– Abu. Žmogus nestovi vietoje, jis keičiasi, mainosi, tobulėja. Aš taip pat, todėl prie partijos vairo sugrįžo tas pats, tik patobulėjęs vaikinas, gebantis į daugelį dalykų žiūrėti ir juos matyti per kitokią prizmę. Tas vaikinas nutraukė draugystę su alkoholiu.

– Jūsų asmeninis tikslas partijoje.
– Laimėti būsimus Seimo rinkimus, tapti premjeru ir suformuoti tikrai dirbančią dėl šalies žmonių gerovės Vyriausybę. Aš manau, kad mes tikrai gerai pasiruošime rinkimams. Kol esu pirmininkas, aktyviai vesiu partiečius į rinkimus. Darbo partija turi vieną stipriausių programų, kuri tikrai sukels diskusiją. Ekonominėje srityje turiu tikslą: Lietuvą pagal investicinį patrauklumą pakelti ne į keturiasdešimtą vietą, bet į penketuką. Verslas kuria darbo vietas, todėl reikia kurti sąlygas, kad verslas norėtų ateiti. Kitaip nieko nebus. Mūsų programoje taip pat bus nurodyta, ką norime pripažinti valstybės strateginėmis sritimis – tai lengvoji ir maisto pramonė.

– Ar nebijote, kad po tokių pretenzijų į ateitį, ant Jūsų rankų vėl gali būti užmauti atrankių žiedai?
– Aš nebijau, o Jūs bijote? Jei bijote, tai tiesiai ir sakykite, kas tuos žiedus gali užmauti: prezidentė, premjeras? Taip, jie bijo ir tikrai nenori, kad mūsų partija vėl iškiltų iš šešėlio ir eitų pirmyn, visas kliūtis ir negandas šluodama iš kelio. Bet mes jau einame, atgauname savo veidą ir planuojame situaciją šalyje apversti aukštyn kojomis – manau pergalingi man ir partijai bus kitų metų savivaldybių rinkimai bei artėjantys Seimo rinkimai. Darbo partija grįžta į didžiąją areną ir tai pasirinko ne Viktoras, – tai pasirinko Lietuva, kuri yra mano namai, kur gimė ir augo mano vaikai, kur gyvenu ir gyvensiu. Todėl man ne tas pats, kokioje Lietuvoje: orioje, gebančioje pasirūpinti savimi, savo vaikais ir seneliais ar pastumdėlės našlaitės vaidmenį nešančioje šalyje gyvenu. Todėl aš nieko nebijau.
– Bet ir Jūsų partijoje yra ir būta visko: išdavysčių, perbėgimų, atsiribojimų. Ir tai vyksta su žmonėmis, kurie valdžią ar postus gavo padedant Jūsų partijai. Kaip pakomentuotumėte Raseinių mero A. Griciaus poziciją dėl Darbo partijos Raseinių skyriaus?
– Žinote, visi tėvai rūpinasi savo vaikais ir stengiasi palengvinti jų pirmus žingsnius į platųjį pasaulį. Stengėmės ir mes padėti Algirdui tapti meru, dėl jo dirbo visa mūsų komanda. Kaip vadinasi vaikai, kurie gavę visko, ką galėjo iš tėvų paimti, stengiasi pamiršti savo tėvus arba stengiasi jiems kenkti? Taip, išdavikai. O A. Gricių galiu pavadinti dar ir politine prostitute, kurią gali bet kas nusipirkti. Tai mano asmeninė nuomonė, kurios niekam neperšu. Kaip galima patikėti mero postą žmogui, keičiančiam nuomones ir pozicijas, partijas ir draugus kaip kojines? Tiek Lietuvai, tiek Raseiniams reikia stabilumo, tikėjimo, vienybės. Ar tai gali suteikti žmogus, išdavęs ir teršiantis tuos, kas jį ant kojų pastatė? Ar galima tokiu žmogumi pasitikėti?
Raseiniškiai – protingi, darbštūs ir mokantys atskirti pelus nuo grūdų. Manau, jie ras tinkamą sprendimą ir pasiųs į istorijos šiukšlyną tuos, kurie nusipelnė ten būti.

– Jūsų linkėjimas Raseinių krašto žmonėms…
– Norite būti laimingi? Tai ko laukiate? Imkite likimą į savo rankas, o mes Jums padėsime…

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI