Bauda Ariogalai. Kas atsakys už nuostolius?

Bauda Ariogalai. Kas atsakys už nuostolius?

92
0
DALINTIS
btr

Arūnas DAMBRAUSKAS

Ariogalai gresia nuostoliai, dėl kurių kiekvienas miestelio gyventojas gali netekti maždaug nuo 40 iki 280 eurų. Ir viskas dėl to, kad Ariogalos visuomenei atstovaujantys politikai kažkodėl nesugebėjo tinkamai bendrauti su vietos bendruomene. Nors šiaip jau bendrauti jie mėgsta. Ypač prieš rinkimus.

Karštas taškas

Pastarosiomis savaitėmis Ariogala tapo bene karščiausiu tašku Raseinių krašte. Žmonių pasiryžimas priversti politikus bei tarnautojus nauju žvilgsniu pasižiūrėti visuomenei į akis ir atidžiau įvertinti visuomenės poreikius sudomino aktyvistus ir iš kitų Lietuvos savivaldybių.
Praėjusią savaitę Ariogalos kultūros centre, įvykusiame gyventojų ir Raseinių rajono savivaldybės atstovų susirinkime, buvo svarstoma, ką daryti su žlungančiu projektu, pagal kurį už 424 tūkst. Eur turėjo būti atnaujinta greta Ariogalos seniūnijos esanti erdvė.
Su projektu išsamiau susipažinę Ariogalos visuomenės atstovai aikštės pertvarkymo planą pavadino medžių genocidu ir ėmė reikalauti, kad projektas būtų sustabdytas ir pakeistas.
Paaiškėjo, kad nušvilptas projektas jau buvo pasiekęs paskutinę įgyvendinimo stadiją: buvo suderinti visi formalumai, pasirašyta sutartis su rangovu. Beliko tik pradėti darbus – pjauti medžius ir gausiai liejant betoną, formuoti naujovišką erdvę.

Paskaičiavo nuostolius

Žmones papiktino, kad centrinėje miestelio dalyje planuota nupjauti daug medžių ir pakloti tonas betono. Visuomenei ryžtingai paprieštaravus uždegta raudona šviesa – projektas sustabdytas, sutartis su darbus jau pasirengusiu atlikti rangovu – nutraukta. Praėjusią savaitę vykusiame Ariogalos bendruomenės ir savivaldybės atstovų susitikime karštai svarstyta, ką toliau daryti.
Susirinkime, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, gerai pasirengę savivaldybės tarnautojai pateikė susistemintos, dalykiškos ir informatyvios medžiagos apie projekto tobulinimo galimybes, įmanomus projektų sprendimų pakeitimus ir tų pakeitimų galimas finansines pasekmes. Paaiškėjo, kad Ariogalai gali tekti susitaikyti su dideliais nuostoliais. Blogiausiu atveju, finansiniai nuostoliai dėl minėto projekto siektų net 823 000 Eur. Tada kiekvienas Ariogalos gyventojas netektų daugiau nei 280 Eur investicijų.

Pakeitimų rezultatai

Pagal vadinamąją projekto koregavimo pirmąją alternatyvą atnaujinamoje aikštėje būtų iškertama 15 medžių (sustabdytame projekte planuota pašalinti apie 25 medžius). Paaiškėjo, kad tokie pakeitimai turi neigiamų finansinių pasekmių ir kelia įvairių grėsmių. Pavyzdžiui, nukirtus tik 15 medžių, teritorija neatitiktų aikštės koncepcijos ir dėl to gali būti sustabdytas Ariogalos viešųjų erdvių atnaujinimo finansavimas, kurio didžiąją dalį sudaro europinės lėšos.
Koreguojant projektą (pagal pirmąją alternatyvą) tektų atlikti daug brangių procedūrų, dėl to bendra finansinių pasekmių suma siektų beveik 100 tūkst. Eur, pridedant rangovo pateiktą pretenziją, kurios dydis dar neaiškus. Mat rangovas tvirtina jau įsigijęs aikštei atnaujinti skirtų statybinių medžiagų, todėl, nutraukus sutartį, patirsiąs žalą.
Iš viso Ariogaloje gyvena apie 2900 žmonių. Skaičiuojant net ir mažiausius piliečius, įgyvendinus pirmąją alternatyvą kiekvienas žmogus netektų apie 40 Eur europinių investicijų.
Didžiausi nuostoliai būtų tada, jei žmonės nuspręstų, kad aikštė šalia Ariogalos seniūnijos turėtų išlikti tokia pati, kaip ir buvo daugelį metų – be jokių pakeitimų (tai numatoma trečioje alternatyvoje). Pagal šią alternatyvą būtų nutraukiama „Ariogalos miesto infrastruktūros gerinimo sutartis“, apimanti dar kai kurias miestelyje esančias teritorijas. Tada galimos neigiamos finansinės pasekmės taptų dar įspūdingesnės – seniūnija netektų 823 tūkst. Eur europinių investicijų. Kiekvienas Ariogalos gyventojas – madžaug po 280 Eur.
Švelniausios pasekmės lauktų tada, jei visuomenė nuspręstų, kad galima iškirsti 25 medžius (antroji alternatyva). Tuo atveju keičiamo projekto korektyvos būtų minimalios – finansinės pasekmės siektų tik 7000 Eur, tai yra 2,5 Eur vienam Ariogalos gyventojui.
Svarbu suprasti, jei su projekto ypatumais ariogališkiai išsamiai būtų buvę supažindinti bent metais anksčiau, jokių nuostolių negrėstų – projekto pakeitimus būtų buvę galima atlikti įprastomis sąlygomis, nenutraukiant jau pasirašytų sutarčių ir išvengiant finansinių sankcijų. Bet žmonės teigia anksčiau nieko nežinoję – apie tai deramai jų neinformavę nei vietos politikai, nei savivaldybės atstovai.

Kas atsakys?

Kas turėtų atsakyti už neigiamas finansines pasekmes? Atsakymą į šį klausimą pasiūlė susirinkime dalyvavusi aktyvistė iš Anykščių.
„Šiandien buvo kalbama apie nuostolius, prie tų nuostolių reikia priskaičiuoti, kad kiekvienas medis turi ekologinę vertę ir ta vertė skaičiuojama pinigais. Dėl atsakomybės už nuostolius… Kam dirba savivaldybė? Už patirtą žalą gyventojai, jei norėtų, galėtų duoti jus į teismą, kad kiekvienas žmogus, kuris dirbo prie šio projekto, sumokėtų iš savo pinigų už patirtą žalą“ – susitikime dalyvaujantiems savivaldybės atstovams rėžė plojimų sulaukusi aktyvistė iš Anykščių.
Buvusio Seimo nario ir Raseinių rajono mero Kęstučio Skamarako tvirtinimu, savivaldybės tarnautojai dėl projekto kokybės ir nuostolių nekalti.
„Ką jiems liepia, tą jie daro“, – atkreipė dėmesį savivaldos užkulisius puikiai išmanantis K. Skamarakas. Mat projektų užduotis formuoja bei projekto eigą kuruoja (liaudiškai tariant, užsako muziką) Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovai ir vietos politikai. Dėl to yra rengiami Tarybos posėdžiai, kuriuose Raseinių rajono tarybos nariai visada gali išsakyti abejonių dėl vykdomų projektų ir imtis iniciatyvų, kad būtų daromi gyventojams naudingi pakeitimai ir panašiai.
Keista, kad prieš keletą metų pradėtas plėtoti projektas nė viename Raseinių rajono tarybos posėdyje nesulaukė jokios kritikos – ėjo kaip per sviestą. Jokių savo abejonių tuo klausimu anksčiau nėra išsakę projekto plėtojimo metu – savivaldybės administracijai vadovavę J. Kurlavičius, A. Mielinis.
Neteko girdėti, kad abejotinas projektas anksčiau būtų sukėlęs abejonių kažkuriam Ariogalai atstovaujančiam tarybos nariui. Bet vienas iš jų mojuoti kumščiais pradėjo tik dabar – tai Andrius Bautronis. Jis ėmė raginti – eime, vyrai ir moterys, į visuotinį referendumą dėl medžių!
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su gyventojais A. Bautronio išsakytas raginimas surengti visuotinį balsavimą daugeliui galėjo pasirodyti keistas ir nesuprantamas. Kur jis buvo iki šiol, kai projektas buvo plėtojamas? Kodėl susirūpino tik dabar, kai nuostoliai neišvengiami. Ar ne dėl to, kad rinkimai artėja ir atėjo metas viešai demonstruoti susirūpinimą?

Sprendimas aiškėja?

Rugpjūčio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius ir administracija gavo Ariogalos miesto suinteresuotos visuomenės kreipimąsi dėl projekto „Ariogalos miesto bendruomeninės infrastruktūros gerinimas“.
Jame rašoma: „Mes, suinteresuota visuomenės grupė, 2018-07-31 susirinkime, atsiradus naujoms aplinkybėms, išanalizavome, apsvarstėme medžiagą ir nusprendėme, kad pakartotinė apklausa suklaidintų gyventojus. Susirinkimo metu buvo paskelbtas kontrolinis balsavimas. Salėje esantys gyventojai balsų dauguma pasisakė už 1-ąją alternatyvą. Tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje ir privalo būti patvirtinta susirinkimo protokole.
Iniciatyvinės grupės nariai kategoriškai pasisakė prieš A. Bautronio siekiamą įpiršti apklausą.
„Remdamiesi šiais faktais griežtai atsisakome, kad būtų pradėta vykdyti pakartotinė gyventojų, kuriems mes atstovaujame, apklausa. Yra surinkta daugiau negu 600 parašų, jie priimti ir užregistruoti Raseinių r. savivaldybėje ir tai – pakankamas argumentas priimti pirmą alternatyvą. Gyventojai pasiryžę visiškai atsisakyti projekto, jei šie pagrįsti reikalavimai nebus įvykdyti“.
Paaiškėjo, kad Raseinių rajono savivaldybė kritiškai vertina iniciatyvinės grupės nuostatas. Savivaldybės vadovų poziciją perteikiančiame portale „raseiniai.lt“ rašoma: „Tačiau čia kai ką reikia patikslinti: parašai buvo renkami ne dėl parkelio išsaugojimo, o dėl sveikų medžių išsaugojimo. Per 600 parašų buvo surinkta birželio 18 d. kreipimesi į savivaldybės merą ir tarybos narius (…). Dėl galutinio sprendimo planuojama teikti jo projektą savivaldybės tarybai, kurios posėdis numatytas rugpjūčio 21 d.“

Gyventojų nuogąstavimai

Medžių iškirtimo planams ir A. Bautronio inicijuojamai apklausai nepritariantys gyventojų iniciatyvinės grupės nariai viešai išsakė abejonių, kad Raseinių rajono savivaldybė net neketina atsižvelgti į gyventojų nuomonę.
Susirinkimo metu pirmoji iniciatyvinės grupės narių vardu pasisakiusi ariogališkė sakė įsitikinusi, jog aikštės ateities svarstymai su visuomene tėra tik demokratijos imitacija.
„Sprendimas jau yra priimtas“, – teigė ariogališkė, netikinti, kad politikai atsižvelgs į miestelio gyventojų nuomonę.
Ariogalos centre planuojamų iškirsti medžių būklę tyrusi Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė apgailestavo, kad aikštės atnaujinimo planas, jos nuomone, buvo vykdomas nevykusiai.
„Viskas vyko aukštyn kojomis. Iš pradžių padarytas projektas, o paskui rodomas susirūpinimas dėl medžių. Didžiausia klaida padaryta projekto pradžioje, kai nebuvo atlikta medžių būklės analizė. Medžiai, nors ir negali kalbėti, turi savo teisių ir jos turi būti saugomos“, – pabrėžė specialistė.
Ariogaloje, vykusiame susirinkime, dalyvavo ir žmonių, kurie ragino nedramatizuoti situacijos ir teigė neįžvelgiantys nieko blogo, jei būtų iškirsta daug medžių. Tarp taip manančių ir buvęs Seimo narys Saulius Pečeliūnas.

Atvėrė spragą

Dėl miestelio aikštės ateities sunerimę gyventojai sulaukė priekaištų, kad per vėlai sujudo. Suprask: projekto viešinimo procedūros jau senokai atliktos, o jūs, gyventojai, subruzdote tik dabar, kai jau per vėlu.
Redakcijos nuomone, „per vėlus“ gyventojų sujudimas atskleidė ne gyventojų vėlavimą, bet visiems seniai žinomą viešinimo procedūrų ydą – formalumą ir net manipuliavimą.
Niekam ne paslaptis, kad informacija apie planuojamą kokio nors objekto viešąjį aptarimą būna gana formali – dažnai apsiribojama smulkia žinute kažkokiame leidinyje. „Svarstymas“ dažnai vyksta dalyvaujant dviem ar trims gyventojams. O vėliau sujudusiems sakoma: tamstos pavėlavote, kur tamstos piliečiai, buvote, kai viešai svarstėme…
Panašu, kad šį kartą pavėlavo patys politikai – neatliko namų darbų (deramai neinformavo gyventojų apie miesteliui svarbaus projekto ypatumus ir galimas pasekmes). Tad kas belieka – po muštynių teatrališkai mojuoti kumščiais ir šaukti: „visi – į visuotinę apklausą!”
Redakcijos pastaba

Rengiant šią apžvalgą, planavome pateikti ir Ariogalos gyventojams Raseinių rajono taryboje atstovaujančių A. Bautronio, S. Naciaus, M. Skamarako ir J. Vazgio komentarus apie atsakomybę, tenkančią dėl supainioto svarbaus projekto.
Sulaukėme J. Vazgio ir S. Naciaus raštu atsiųstų komentarų. Į redakciją paskambinęs tarybos narys M. Skamarakas dalykiškai paaiškino, kad iki pageidaujamo termino nespėsiąs atsakyti, nes turintis surinkti papildomos informacijos.
Planus pateikti politikų nuomonę sugriovė Andrius Bautronis. Nors jam ir raštu, ir žodžiu (praėjusio ketvirtadienio popietę) pabrėžėme, kad komentaro reikėtų iki pirmadienio 10 val., (kai turėjo būti baigiama rengti ši publikacija) ir A. Bautronis pažadėjo tai padaryti, tačiau jo paaiškinimų iki žadėto termino (ir vėliau – iki pirmadienio 18 val.) taip ir nesulaukėme.
Politikų pasiteisinimus ir paaiškinimus planuojame pateikti vėliau. Laiko dar bus – Ariogalos viešųjų erdvių atnaujinimo perspektyvos turėtų būti svarstomos rugpjūčio 21 dieną, numatytame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI