Vaikams – skurdžios dovanos

Vaikams – skurdžios dovanos

14
0
DALINTIS

Arūnas DAMBRAUSKAS

Politikai naudojasi net kūdikiais. Negana to, meras Algirdas Gricius ir jo patarėja, atrodo, viešai apsimelavo, tvirtindami, jog lipšniai sveikindami vaikus neperžengia normų.

Skundai dėl dovanų
Praėjusios savaitės pabaigoje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje buvo paskleista penkiolika nuotraukų su kūdikių atvaizdais. Nuotraukos suskirstytos į grupes pagal tai, kokiose seniūnijose naujagimiai gyvena. Įdomi detalė: kiekviena nuotraukų grupė pradedama fotografija, kurioje ne kūdikiai – bet politikai. Tai Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, vicemerė Gitana Rašimienė ir mero patarėja Vaida Tunaitienė. Jie lipšniai šypsosi ir laiko rankose dovanų maišelius. Dovanos skirtos vadinamiesiems šimtmečio kūdikiams – valstybei jubiliejiniais metais Raseinių rajone gimusiems vaikams.
Politikų vizito sulaukusios kai kurios šeimos atkreipė dėmesį, kad dovanos kūdikiams parengtos atmestinai, netgi, bukai.
„Kelios šeimos skundėsi, kad maišelyje su Šiluvos atvaizdu buvo rožinis pledas ir vaikiška knygutė. Jokio akcento, kuris primintų išskirtinį valstybės jubiliejų. Nustebusios mamos svarstė, kad tokia proga galėjo būti įteiktas bent jau koks nors atminimo ženklelis, pažymintis, kad šeima turi šimtmečio kūdikį. Būtų ką prisiminti ir kuo pasididžiuoti. Bet pledas ir knygutė valstybės šimtmečio proga atrodo keistai ir neturi jokios išliekamosios vertės. Viena mama net sakė, kad dovanos parengtos bukai, atmestinai“, – pasakojo vienos seniūnijos darbuotoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), prašiusi viešai neskelbti jos pavardės, nes bijanti prarasti darbą.

Panašu, kad apsimelavo
Tačiau dar daugiau nesusipratimų sukėlė ne dovanų maišelių turinys, bet politikų sumanymas paviešinti savo ir jų pasveikintų kūdikių nuotraukas.
Birželio 11 dieną Raseinių rajono savivaldybėje, vykusioje spaudos konferencijoje, kelių leidinių žurnalistai merui priminė, kad nuo gegužės 25 dienos Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas, kuris numato ypač griežtą asmens duomenų apsaugos ir naudojimo tvarką. Vaikų teisių apsaugos specialistai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad reglamente išskiriama ypač jautrių asmens duomenų subjektų grupė – vaikai, nes jie patys negali atstovauti savo interesams. Pavyzdžiui, primenama, kad vaiko veidas priskiriamas tokiai pat asmens duomenų kategorijai, kaip adresas, piršto antspaudas ir panašiai. Už asmens duomenų apsaugos pažeidimus numatomos milžiniškos baudos.
Spaudos konferencijoje dalyvavusiems žurnalistams kilo klausimų, ar politikai atsakingai elgiasi savo surengtoms sveikinimų akcijoms naudodami nieko apie tai nenutuokiančių kūdikių nuotraukas.
– Įsigaliojo naujasis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reglamentas. Ar jūs turite rašytinius tų žmonių sutikimus, kad galite tvarkyti tuos duomenis ir panaudoti juos šiai gražiai iniciatyvai, nors akivaizdu, kad tai yra politinio kapitalo didinimas, – norėdamas sužinoti, ar yra raštiški tėvų sutikimai, spaudos konferencijoje mero teiravosi žurnalistas M. Aleksiūnas.
– Mes turime jų raštišką sutikimą, kad galima tai daryti, – tvirtino meras.
– Kada pradėti rinkti raštiški sutikimai? – klausė žurnalistė Aušra Etnerienė.
– Nuo gegužės mėnesio, kada pradėjo galioti tas reglamentas, – toks buvo mero A. Griciaus atsakymas.

Aiškėja stebinančios aplinkybės
„Naujas rytas“ pasidomėjo, ar iš fotografuojamų kūdikių tėvų buvo prašoma raštiškų sutikimų, leidžiančių paviešinti naujagimių nuotraukas.
Paskambinome į tris seniūnijas, kuriose gimusių kūdikių nuotraukos kartu su pozuojančių politikų atvaizdais pasirodė Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje.
Paaiškinimai buvo labai painūs. Vienoje seniūnijoje pasakė, kad raštiškų sutikimų iš tėvų nebuvo prašoma. Kitos seniūnijos darbuotoja aiškino negalinti tiksliai pasakyti. Trečioje – tvirtino, kad iš tėvų buvo paimti raštiški sutikimai.
Miglotą situaciją paprašėme paaiškinti „kūdikių sveikinimų turo dalyvės“, mero patarėjos V. Tunaitienės.
Ji patikino, kad raštiški tėvų sutikimai fotografuoti kūdikius ir skelbti jų nuotraukas yra, tačiau valdininkė kategoriškai atsisakė parodyti raštiškus sutikimus žurnalistui. Pavadino žurnalistą trečiuoju asmeniu, kuriam, gink Dieve, negalima net žvilgtelėti į tėvų pasirašytus leidimus.
Tokia keista pozicija sukėlė įtarimų dėl galimo slapukavimo. Beliko teirautis pačių kūdikių tėvų. Juos surasti nebuvo sunku. Kadangi Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje buvo paviešinti ne tik kūdikių vardai, jų tėvų nuotraukos, bet ir seniūnijos, kur kūdikiai gyvena, per pusdienį išsiaiškinome tris šeimas ir apsilankėme jų butuose (redakcijai žinomos ir tėvų pavardės).
Apsilankius, teko padaryti išvadą, kad apie gautus raštiškus sutikimus tvirtinę meras ir jo patarėja apsimelavo. Geranoriškai su žurnalistu bendravusios jaunos mamos paaiškino, kad raštiškų sutikimų iš jų nebuvo prašoma, tik pasiteirauta žodžiu, ar galima fotografuoti.

Įžvelgia neatsakingumą
Savivaldybės tinklalapyje paviešintomis kūdikių nuotraukomis stebisi ir patyrusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė.
„Leisdami fotografuoti vaikus tėvai elgiasi neatsakingai. Žinome, kaip sugriežtėjo asmens duomenų apsauga nuo gegužės 25 dienos. Skatinti fotografuotis valdžios atstovai taip pat neturėtų. Raginčiau tėvus gerai pagalvoti, Neužmirškite, kad patys vaikai šiuo atveju pasirinkti negali, jie tiesiog sėdi skreite…“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Spaudos konferencijoje meras sakė, kad duomenys gaunami iš seniūnijų. Tokia seniūnijų veikla kelia abejonių dėl veiksmų teisėtumo. Pasak R. Klevinskienės, neleistina, kad institucijos sudarytų sąlygas fotografuotis ir įkelti į viešąją erdvę vaikus. Ji priminė, kad vaikų asmens duomenys – ne tik adresai, bet ir jų atvaizdai.
„Tėvus reikėtų paprotinti nesišvaistyti vaikų atvaizdais kairėn ir dešinėn. Vienas dalykas, kai šeimos albumui fotografuojamasi, o kitas, kai nuotraukos sukeliamos į viešąją erdvę. Aš labai abejoju, ar, kaip pridera, buvo tėvų atsiklausta, ar galima įkelti vaikų nuotraukas į viešąją erdvę. Viena yra sveikinti, o kita pateikti viešų įrodymų, kad sveikino. Ar to reikia? – apie politikų akcijoje akis badančias dviprasmybes svarstė R. Klevinskienė.

Naudoja valdiškas lėšas
Dovanoms pirkti (kurias įteikia meras ir vicemerė) naudojami valdiški pinigai – vadinamosios reprezentacinės išlaidos. Pasirodo, Raseinių rajono savivaldybėje reprezentacinės lėšos graibstomos saujomis. Neseniai paaiškėjo, kad jau sunaudoti visi, šiais metais reprezentacijai numatyti pinigai, nors nebuvo praėjęs nei pusmetis.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovas Liudas Kavaliauskas neslėpė, kad artimiausiame tarybos posėdyje bus prašoma padauginti lėšų reprezentacinėms išlaidoms.
Komentuodamas savo ir vicemerės pomėgį sveikinti vaikus, meras A. Gricius yra aiškinęs, kad dovanėlėmis ir kalbomis pagerbti šimtmečio naujagimius jį įpareigoja nutarimas, kurį yra priėmusi Raseinių rajono taryba.
„Sveikiname ne tik naujagimių tėvus, bet ir senolius, rajonui nusipelniusius visuomenininkus, sportininkus. Tai yra Raseinių rajono tarybos atstovavimo būdas ir žmonių pagerbimo priemonė“, – tvirtino A. Gricius, neigdamas, kad sveikinimus naudoja dėl savireklamos.
Ką nors sveikindami ir savo vardu įteikdami valdiškas dovanas, Raseinių rajono meras A. Gricius ir vicemerė G. Rašimienė kas mėnesį praleidžia kelias dešimtis valandų.
Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį aukšti vadovai su sveikinimais ir dovanomis 12 kartų dulkėjo į įvairias Raseinių krašto vietas.

Įtartina rokiruotė
Raštiškų tėvų sutikimų žurnalistui jokiu būdu nenorėjusios parodyti mero patarėjos V. Tunaitienės paklausėme, kodėl vadinamiesiems šimtmečio vaikams taip neišradingai parengtos dovanos – nėra net mažiausio akcento apie valstybei svarbią datą.
V. Tunaitienė buvo nekalbi: tepasakė, kad viskas daroma atsižvelgiant į Raseinių rajono tarybos sprendimus.
Neseniai paaiškėjo, kad kartu su meru ir vicemere sveikinti kūdikių važiuojanti V. Tunaitienė yra artimas mero ir vicemerės aplinkos žmogus.
Įtarimų sukėlė jos įdarbinimo aplinkybės. Paaiškėjo, kad V. Tunaitienė yra mero padėjėjos G. Rašimienės buvusio globotinio Žilvino Tunaičio sutuoktinė. Mero patarėja ji buvo įdarbinta praėjusios gegužės viduryje. V. Tunaitienė iki tol dirbo specialiste Šiluvos seniūnijoje. Jai tapus mero patarėja ir atsiradus laisvai darbo vietai, joje iš karto pradėjo dirbti mero A. Griciaus žmona Dalia Gricienė. Tokia rokiruotė sukėlė įtarimų dėl galimo protegavimo. Meras tokius įtarimus kategoriškai neigė.

Mįslingi pranešimai
Šią publikaciją rengiantis „Naujo ryto“ žurnalistas birželio 12-osios pavakarę sulaukė dviejų pranešimų, jog tėvų parašai jau pradėti rinkti atgaline data. Spėjama, sąmyšis kilo vėliau, kai „Naujas rytas“ ėmė domėtis abejonių dėl teisėtumo keliančiomis kūdikių nuotraukų paviešinimo aplinkybėmis.

Ar tikrai būtina skelbti?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės komentaras.
Skelbiant vaikų atvaizdus visais atvejais, neatsižvelgiant, ar ją skelbia (duoda sutikimą skelbti) tėvai, kiti vaiko įstatyminiai atstovai, ar tretieji asmenys (įskaitant, bet neapsiribojant viešosios informacijos rinkėjais, skleidėjais), itin svarbu įvertinti konkrečios nuotraukos (atvaizdo) pobūdį, ar tikrai būtina ją paskelbti ir kodėl tai daroma.
Sprendžiant klausimą, ar verta viešinti informaciją apie vaiką (jo atvaizdą) būtina įvertinti tai, jog vaiko teisėtas interesas būti apsaugotam nuo galimo teisės į privatų gyvenimą (atvaizdą) pažeidimo, didesnės apsaugos vaikui suteikimas yra svarbiau, nei siekis paviešinti informaciją.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, fizinio asmens nuotraukos ar kiti atvaizdai laikytini jo privataus gyvenimo dalimi (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalis). Asmens teisės į atvaizdą pažeidimas pirmiausia sietinas su asmens atpažįstamumu. Asmens atvaizdas – tokia filmuojant, fotografuojant ar kitu būdu užfiksuota asmens kūno dalis (dalys), pagal kurią (kurias) galima identifikuoti vaizduojamą asmenį. Paminėtina, kad tiriamuoju atveju vaikų veidai nuotraukoje matomi, todėl, manytina, jie yra identifikuojami (atpažįstami).
Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, rodomi, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas tik jo sutikimu. Ši norma įtvirtina bendrą taisyklę, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. Atvejai ir sąlygos, kada asmens sutikimo nereikia, įtvirtinti minėto straipsnio 2 dalyje: t. y. asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama, filmuojama viešojoje vietoje. Civilinio kodekso 2.22 straipsnis nenustato, kokia forma turi būti duotas sutikimas. Sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (veiksmai, kurie aiškiai išsako asmens valią). Ar buvo duotas sutikimas, ar nebuvo duotas sutikimas yra fakto klausimas, kuris paprastai nagrinėjamas (nustatomas), atsižvelgiant į konkrečios civilinės bylos aplinkybes (ginant savo teises teisme).
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta papildoma Vaiko teisių (interesų) apsauga, susijusi su jo atvaizdu (privatumu): draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be kurio nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo.
Šis draudimas (filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be kurio nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo) taikytinas ne tik renkant, bet ir skleidžiant informaciją. Tai reiškia, kad galimi atvejai, kai informacija buvo rinkta teisėtai (pvz. fotografuota, filmuota viešoje vietoje, turint asmens sutikimą, fiksuojant teisės pažeidimą), tačiau paskelbta pažeidžiant įstatymus (pavyzdžiui, vaikas (jo įstatyminiai atstovai) davė sutikimą, kad jis būtų filmuojamas, fotografuojamas, tačiau, be jo (jų) sutikimo, nuotrauka buvo viešai paskelbta). Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje, vaizdo medžiagoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas.
Jūsų nurodytu atveju, asmenys taip pat gali kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kurios kompetencijai įstatymų leidėjas priskyrė viešosios informacijos vertinimą ir kuri turi teisę už pažeidimus taikyti poveikio priemones, taip pat kreiptis į teismą dėl neteisėto vaiko atvaizdo panaudojimo.
Taip pat svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai tėvams iškyla klausimų, susijusių su vaikų teisių ir interesų užtikrinimu įvairiose gyvenimo srityse ar situacijose, jie gali kreiptis konsultacijos į Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI