Rašysime be ribojimų

Rašysime be ribojimų

56
0
DALINTIS

dav

Arūnas DAMBRAUSKAS

Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ redaktorius Paulius Sendrauskas neigia bandantis daryti spaudimą „Naujo ryto“ redaktoriaus pavaduotojui. Įtarimai dėl galimo spaudimo kilo tuomet, kai „Alio Raseinių“ darbuotojas man ėmė tvirtinti, kad aš (Arūnas Dambrauskas, redaktorės pavaduotojas) peržengiu ribas, rašydamas apie „Alio Raseinius“.

Elementari tiesa
„Čia šiaip sakau. Draugiškai“, – kalbėdamas apie kažkokias peržengtas ribas praėjusį pirmadienį aiškino mane prie Savivaldybės sustabdęs „Alio Raseinių“ žurnalistas.
Pasiteiravau, kokias ribas esu peržengęs ir kokiose publikacijose. Tačiau paaiškinimo taip ir neišgirdau. Tik dar keletą kartų buvo pakartota, kad tikrai kažkokios ribos yra peržengiamos. Be to, pridūrė, kad rašydamas apie „Alio Raseinius“ aš (A. Dambrauskas) esu nusistatęs pagiežingai.
Paaiškinau elementarią tiesą, kad kiekvienas žurnalistas turi teisę kritikuoti spaudos leidinius ir jų vadovus. Aš pats tai ne kartą dariau ir anksčiau – esu paskelbęs kritiškų publikacijų apie „Lietuvos rytą“, „Kauno dieną“, „Kauno laiką“. Taip pat ir apie „Naują rytą“, kuriame dabar dirbu. Tuo nebandau pasakyti esąs kažkoks „erelis“ ar dar kas nors. Tenoriu akcentuoti, kad turiu teisę kritikuoti „Alio Raseinius“ ir tai darysiu ateityje, jei dėl to bus rimta priežastis.

Redaktorius atsiribojo
Po pokalbio prie Savivaldybės taip ir liko neaišku, dėl kokių „ribų“ man buvo priekaištaujama. Teko pasitikslinti. Paskambinęs redaktoriui Pauliui Sendrauskui pasiteiravau: ar su jo žinia man buvo išsakyta priekaištų dėl ribų. Ir apskritai – kaip tai reikėtų suprasti. Kaip spaudimą? Kaip perspėjimą? Kaip raginimą nerašyti apie „Alio Raseinius“? Ar rašyti iki kažkokios ribos? Kaip draugišką pageidavimą?
P. Sendrauskas tvirtino nieko nežinantis ir niekam nenurodęs kalbėti dėl kažkokių peržengiamų ribų.
Įdomus sutapimas – neseniai keli Savivaldybės įmonėms vadovaujantys darbuotojai skundėsi, kad „Alio, Raseiniai“ peržengia ribas.
Tiesa, posakis „peržengia ribas“ nebuvo pasakytas, tačiau nuogąstavimų esmė buvo būtent apie ribų peržengimą. Priežastis – nesuprantami ir nepriimtini „Alio Raseinių“ veiksmai.
Manęs, kaip žurnalisto, įmonių specialistai teiravosi, ar gerai, kad „Alio Raseinių“ darbuotojas, nesuderinęs savo vizitų, landžioja į įmonių teritorijas ir čia vaikšto, kur užsimano. Šnekina, teiraujasi, dalijasi pastabomis, įtarimais, nesibodi net paauklėti. Įmonių vadovai pabrėžė, jog pašalinio asmens vaikščiojimas nepažįstamoje teritorijoje nesuderinamas su įmonių tvarka ir saugaus elgesio reikalavimais. Atsitikus netikėtai nelaimei (pavyzdžiui, užgriuvus kokiai nors konstrukcijai ar panašiai) visa atsakomybė tektų įmonei.

Klausimais gali „užknisti“
Kiekvienas žurnalistas žino, kad klausimais galima „žiauriai užknisti“. Kartais piktavališkai būtent to ir siekiama. Ko siekia P. Sendrausko darbuotojas, aš nežinau ir tikrai neturiu teisės vertinti. Šiuo atveju esu linkęs solidarizuotis su žurnalistais ir ginti jų teisę klausti ir viskuo domėtis.
Bet įdomiausiai, manau, yra tai, kad tas žurnalistas uoliai vykdo P. Sendrausko užduotis. Ir štai šioje vietoje kyla klaustukų. Ar tai yra kažkokios tiesos ieškojimas? Ar tai iš tiesų yra noras pateikti objektyvią informaciją?
Kovotojas už tiesą P. Sendrauskas. Man tai skamba kaip anekdotas. Mat ne kartą esu susidūręs su P. Sendrausko veiklos ypatumais. Apmaudžiausia, jog į jo veiklą esu įvėlęs ir kelis kolegas – padorius, gerą vardą turinčius žurnalistus. Jie iki šiol už savo publikacijas negali atgauti pinigų iš P. Sendrausko įkurto ir labai greitai bankrutavusio laikraščio „Savaitraštis Kaunui“.
Praėjusį antradienį kolegų žurnalistų pasidomėjau – gal pinigai jau grąžinti? Išgirdau ironijos kupinus svarstymus, kad galbūt pokštauju taip kalbėdamas.
„Ten tiek viskas suvelta, kad „Savaitraščiui Kaunui“ vadovavę veikėjai dabar pjaunasi tarpusavyje teismuose ir bando išsiaiškinti, kur prapuolė 20 tūkst. eurų. Rodo vieni į kitus pirštais. Mūsų interesai jiems turbūt mažiausiai įdomūs“, – sakė vienas nukentėjusiųjų žurnalistų, negailėjęs karčių žodžių laikraščio „Savaitraštis Kaunui“ įkūrėjui.

Gal neteikia informacijos?
Beje, klausantis „Alio Raseinių“ darbuotojo miglotų išvedžiojimų apie tai, kad esu peržengęs kažkokias ribas, pasakiau, jog įmonių vadovai P. Sendrausko užduočių vykdytojui turi priekaištų dėl saviveiklos įmonių teritorijose. Išgirdau svarstymus, kad taip sakydamas bandau daryti spaudimą…
Vieno įmonės vadovo pasiteiravau: gal jūs atsisakote bendrauti su „Alio Raseinių“ žurnalistu ir todėl jis landžioja, bando kažką išsiaiškinti?
Vadovai atkreipė dėmesį, kad visada yra pasirengę bendrauti, kad kiekvieną pirmadienį Savivaldybėje rengiamos spaudos konferencijos ir juose atsakoma į visus klausimus, taip pat ir apie Savivaldybės įmonių veiklą.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos spaudos atstovas Alvydas Staniulis pabrėžė, kad reguliarios spaudos konferencijos, kaip visiems suprantama, būtent ir pradėtos rengti, siekiant nuosekliai informuoti žurnalistus.
„Tikrai ne visose Savivaldybėse kas savaitę rengiamos spaudos konferencijos. Sudarome visas galimybes tiesiogiai pabendrauti su pageidaujamais asmenimis, išsiaiškinti rūpimus klausimus. Tai darome, nes siekiame konstruktyvaus bendradarbiavimo su žiniasklaida. Tačiau iš „Alio Raseinių“ žurnalistų nuolat sulaukiame priekaištų, kad kažkas vis ne taip. Nuolat gauname pluoštus klausimų. Būna padrikų, besidubliuojančių. Grasinama atitinkamomis institucijomis. Bėda ta, kad iš „Alio Raseinių“ pasigendame atsakingo ir geranoriško požiūrio. Tame laikraštyje nuolat pasirodo iškreiptos informacijos. Tokių atvejų yra ne vienas, ne du ir ne trys. Kai su tuo susiduri, supranti, kad atsakymas į jų klausimus dažnai yra tik laiko gaišimas. Bet ką darysi – turime tokią žiniasklaidą, kokią turime. Nepaisant to, būsime geranoriški ir bendradarbiausime“, – patikino A. Staniulis.

R. Ačo pastebėjimai
A. Staniulis atkreipė dėmesį, kad dauguma „Alio Raseinių“ klausimų būna skiriama Savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas patvirtino iš „Alio Raseinių“ nuolat gaunantis klausimų, tarp jų – nemažai ir apie Savivaldybės įmonių veiklą.
„Neseniai sulaukiau eilinės porcijos – 18 klausimų. Tikra klausimų makalynė – nuo užuolaidų kainos iki viešųjų konkursų organizavimo aplinkybių. Daugybė, tiksliau sakant, beveik visi klausimai – pasikartojantys, ne kartą komentuoti „Alio Raseiniuose“. Į tokius klausimus tikrai neatsakysiu. Beje, gavau vieną nepasikartojantį klausimą – kiek kainuoja užuolaidos ir stalai mano ir mano pavaduotojo kabinetuose. Tai yra ne mano daiktai, tai – Savivaldybės turtas. Aš tikrai nesiruošiu jų išsinešti. Be to, noriu patikslinti, kad baldai, kaip išvedžiojama klausime, nėra rankų darbo ir graviruoti. Kokia jų kaina, nežinau. Reikės surinkti informaciją. Beveik garantuoju, kad gavę atsakymą apie užuolaidas, atsiųs klausimus apie kėdes, paskui apie spintas ir panašiai. Atsakyti „Alio Raseiniams“ kartais atrodo tas pats, kas kalbėti su kurčiu. Rodos, girdi, bet, kai parašo, supranti, kad buvo užsikimšę ausis. Mes norime konstruktyvaus bendradarbiavimo, o ne nuolatinių interpretacijų. Jau girdėjau anekdotą – jei R. Ačo nebūtų, „Alio, Raseiniai“ nebeturėtų ką rašyti. Manau, kad nemalonę užsitraukiau todėl, kad garsiai prakalbau apie pažeidžiant normas atliktą „Alio Raseinių“ redakcijos patalpų rekonstrukciją. Visi ankstesni Savivaldybės administracijos vadovai apie tai tylėjo, o aš nusprendžiau netylėti. Man tik juokinga, kad kiti Savivaldybėje atsakingas pareigas užimantys asmenys privačiuose pokalbiuose „Alio Raseinius“ nuolat traukia per dantį, bet viešai vengia net cyptelėti“, – sakė R. Ačas.

Įžvelgia absurdą
Kalbėdamas apie „Alio Raseinių“ klausimus, R. Ačas tvirtino, esą pasitaiko visiškai absurdiškų.
„Pavyzdžiui, viename iš minėtų aštuoniolikos klausimų teiraujamasi, cituoju: „Kaip pakomentuotumėte tai, kad Tadas Jucius rengia konkurenciją ribojančias sąlygas, o jūs verčiate administraciją pagal jas organizuoti pirkimus? Kas jus sieja su T. Juciumi…“ Klausimo tonas yra įžeidus, aš kaltinamas verčiantis kažką daryti. Bet absurdiškiausia yra tai, kad aš jokio T. Juciaus nepažįstu – nesu nei matęs, nei kalbėjęs. Kai pabandžiau išsiaiškinti, kas jis toks, išgirdau, kad galimai yra P. Sendrausko pažįstamas“, – stebėjosi R. Ačas.
„Naujas rytas“ paprašė nurodyti žmones, galinčius patvirtinti apie P. Sendrausko ir T. Juciaus bendravimą.
„Ranką ant Biblijos padėjęs galiu prisiekti, kad kartu su P. Sendrausku, T. Juciumi ir kitais žmonėmis važiavau į Norvegiją žvejoti lašišų. P. Sendrauskas ir T. Jucius žvejojo iš vienos valties ir viešbutyje buvo kambario draugai“, – pasakojo vienas pramogų Norvegijoje dalyvių.

Veidas – paslėptas
Praėjusio lapkričio pabaigoje „Alio Raseiniuose“ buvo išspausdinta nuotrauka, kurioje matosi T. Jucius, tarybos narys Valdemaras Jacikas ir tarp jų kažkoks asmuo, kuris buvo uždengtu veidu. Po nuotrauka – komentaras: „V. Jacikas atostogose kartu su FNTT ir VPT „tarkuojamuoju“ T. Juciumi“.
Pasirodo, kaip teigia liudininkai, toje kelionėje su „tarkuojamuoju“ buvo bei viename kambaryje gyveno ir P. Sendrauskas. Belieka spėlioti, kokio asmens, stovinčio šalia T. Juciaus, veidas toje nuotraukoje yra uždengtas.
Apie pažintį su T. Juciumi pasiteiravome „Alio Raseinių“ redaktoriaus P. Sendrausko. Išgirdęs temą, jis pasakė klausimus atsiųsti raštu. Tą ir padarėme. Bet kol buvo rengiama ši publikacija, atsakymų nesulaukėme (nuo klausimų išsiuntimo P. Sendrauskui buvo praėjusios dvi paros).
Matyt, pateikę tokius klausimus, peržengėme kažkokią ribą, kurią norėtų nustatyti „Alio, Raseiniai“? Bet ribų nebus: apie „Alio Raseinių“ veiklą rašysime be ribojimų.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI