Moteris iš Kaštonų respublikos

Moteris iš Kaštonų respublikos

937
0
DALINTIS
Vilma Račkauskienė: „Žmogui didelis dalykas – žinoti, kad jis kažkam tikrai rūpi“.

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


 

Raseinių krašto ateities sąjūdis RASAI gyvena atsinaujinimo laikotarpį: išrinkta nauja valdyba, naujas pirmininkas, nauja administratorė, kuria tapo Vilma Račkauskienė iš Kaštonų respublikos. Karštas interviu su ja.

– Trumpai pristatykite.

– Gyvenu nuostabiausiame pasaulio kampelyje – Biliūnuose, Kaštonų respublikoje,  kur gamta, išpuoselėtas kraštovaizdis kalba patys už save. Šiaip jau iki įsikuriant Biliūnuose buvau miesto žmogus ir pirmas vaizdas, kurį pamačiau čia, buvo šiaip sau. Na, bet mes norėjome įsikurti kaime ir pabandėme. Pasisekė, nors kūrėmės ilgai, bet įsikūrėme, o gyvenant labai norėjosi jaukios, gražios aplinkos, savitumo, todėl pabandėme suburti kaimo žmones į bendruomenę, ir mums vėl pasisekė: visas kaimas tapo bendruomenės nariais. Rašėme didesnius ir mažesnius projektus, gavome finansavimus, kurių dėka sutvarkyta viešoji erdvė ir įrengta lauko pavėsinė su scena. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuotas projektas suteikė galimybę lauko sąlygoms atspariame fotostende ir dvaro interjero detales pristatančiuose fotonuotraukose kaimo svečiams pateikti daug istorinės medžiagos apie Biliūnų krašto iškilią istoriją. Raseinių rajono savivaldybės administracijos nevyriausybinėms organizacijoms skirto finansuoti projekto dėka parengti edukacinių veiklų užrašai, o iš kaimo plėtros programos paramos surengta reprezentuojanti ne tik bendruomenę, bet ir visą Raseinių rajoną „Kaštonų žydėjimo“ šventė.

Pirmoji mano specialybė – med. seselė, kaip anksčiau buvome vadinamos, ir aš apie 25 metus dirbau Raseinių ligoninėje, vėliau Šiaulių universitete įgijau soc. darbuotojo kvalifikaciją, bet nė dienos pagal ją nedirbau. Pirmojoje savo darbovietėje Raseinių ligoninėje įgijau labai daug draugų, sutikau daug nuostabių žmonių, su kai kuriais santykius palaikau iki dabar. Turiu suaugusį sūnų, kuris, ačiū Dievui, galiausiai įsikūrė mūsų  namuose, Biliūnuose.

– Jūs esate Biliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė. Kokiais darbais ir projektais galėtumėte pasigirti?

– Renginių, projektų kurta ir vykdyta daug, bet labiausiai širdį džiugina tai, kad mes sugebėjome šiukšlynu virstantį kaimą padaryti šviesia, tvarkinga ir savita Kaštonų respublika.

– Jūs buvote Darbo partijos narė. Kodėl palikote partiją?

– Žinote, mane visada traukė asmenybės, stiprūs žmonės, o į Darbo partiją nuėjau, nes čia mačiau tokius žodžio žmones kaip Romaldas Zubiela, kitus. Tačiau niekada nebuvau partijos aktyvistė, apsiribojau vieno kito renginio organizavimu, buvau daugiau sąrašinė nei rimta partijos narė. Išėjau iš jos pamačiusi, kad tai – ne man.

 – Kas Jus atvedė į sąjūdžio RASAI judėjimą?

– Kaip jau sakiau, mane visada žavi asmenybės, jų gebėjimas burti žmones, rasti veiklos kelius. Man vienas tokių korifėjų – Jordanas Kenstavičius. Kartais sunku suvokti, kaip žmogus, turėdamas tokį didelį verslą, gali dar rasti laiko ir kitiems žmonėms, jų problemoms ar savo krašto gražinimui ir garsinimui. O šiaip mane žavi, kad šis judėjimas nėra partija, kad jo tikslai labai žemiški, kad čia tikrai matomas kiekvienas žmogus: nepamirštama pasveikinti gimtadienių proga, suteikiama galimybė ir nuolaidos naudojantis sporto sale, stebint įvairias sportines varžybas, netgi „Karpynės“ restorane gali pasėdėti ir su nuolaida kavos puodelį išgerti. Čia kiekvienas gali jaustis oriai ir padoriai, nėra jokios atskirties tarp eilinių ir valdžios. Man imponuoja labai įvairi amžiumi ir patirtimi komanda, Česlovas Kenstavičius ir Edgaras Juška, gydytoja Aurelija Rimkienė ir Nelė Šimkienė, ir visi tie, kurių jaunystė atsiremia į patirtį, o patirtis įkvėpimo semiasi iš jaunystės. Žaviuosi visada jaunu, kupinu energijos, supratimo ir gerų žodžių negailinčiu Česlovu Kenstavičiumi, Garbės pirmininku Jordanu, kuris visus pakalbina, išklauso, pataria, o jei reikia – ir padeda. Žmogui tai didelis dalykas – žinoti, kad tu kažkam tikrai rūpi. Man visada imponavo ir dabartinis pirmininkas Romaldas Zubiela, jo gebėjimas įvardinti problemas ir nusiteikimas jas spręsti, jo nusiteikimas naujiems iššūkiams, gebėjimas rasti optimaliausius variantus. Visa tai susidėjo į krūvą, ir todėl aš judėjimo RASAI narė. O jau pirmą dieną judėjimo RASAI ataskaitiniame susibūrime mane labai nustebino kostiumuota, pasipuošusi ir rimtai nusiteikusi komanda. Tiesiog sėdėjau ir širdis džiaugėsi.

– Su kokiomis viltimis atėjote į judėjimą RASAI?

– Čia radau susiformavusią, veiklą komandą, įdirbį, protingus ir veiklai pasiruošusius žmones. Mano  ir pirmininko tikslas – priartinti valdžią prie paprasto žmogaus, todėl stengsimės, kad rajono taryboje judėjiumi RASAI atstovaujantys tarybos nariai būtų pasiruošę 24 valandas per parą būti žmonių pagaunami ir galėtų padėti žmogui visais klausimais, žinoma, savo kompetencijos ribose.

– Kokius pirmuosius darbus judėjimo RASAI administratorės vaidmenyje planuojate?

– Darbų yra daug, bet man pirmiausia reikia perprasti visą sąjūdžio RASAI  judėjimo struktūrą, geriau pažinti žmones. Turiu idėją ir matau galimybes įtraukti į šią veiklą jaunimą, manau, kad reikėtų labiau aktyvinti sportinių renginių reklamą ir pačio judėjimo RASAI veiklą. Labai norėtųsi pritraukti kuo daugiau aktyvių, turinčių idėjų raseiniškių į šį visuomeninį judėjimą. Planų yra, vietoje nestovėsime, o kaip pasiseks – matysime.

– Ką iš šono galėtumėte išskirti judėjime RASAI? Įvardinkite pliusus ir tobulintinus dalykus.

– Aš jau sakiau, kad mane labai žavi dėmesys kiekvienam judėjimo RASAI žmogui, kad čia nėra atskirties, kad kiekvienas čia gali pasakyti ką mąsto vienu ar kitu klausimu ir visad bus išgirstas. Labai patinka, kad čia tikrai susibūrė žmonės, neabejingi savo kraštui, turintys idėjų ir galimybių tas idėjas paversti kūnu. Būdama pirmame judėjimo susirinkime pasijutau tarsi visą gyvenimą būčiau čia buvusi.

– Jūsų linkėjimas judėjimo RASAI nariams ir raseiniškiams.

– Visiems linkiu drąsos įvardinti savo ir šalia esančių problemas ir ieškoti būdų jas spręsti. Mes esame laikini žemės keleiviai, kurie po kelių dešimtmečių iškeliaus, ir mūsų gyvenimas įgauna prasmę tik tuomet, kai jo minutes ir valandas skiriame  bendram gėriui – ne sau, o kitam, bendrai vizijai, į kurią įsitraukia ir šalia esantys. Nuostabu suprasti, kad esi ne vienas, kad šalia esantys pasiryžę kurti teisingesnį ir geresnį pasaulį. Todėl visus kviečiu jungtis prie Raseinių krašto ateities sąjūdžio RASAI komandos ir bandyti keisti savo gyvenimą čia ir dabar.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI