Aurelija Rimkienė: „Prasmingai leiskime savo gyvenimo laiką…“

Aurelija Rimkienė: „Prasmingai leiskime savo gyvenimo laiką…“

483
0
DALINTIS
Aurelija Rimkienė: „Prasmingai leiskime savo gyvenimo laiką...“

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


 

Puslapio RASAI viešnia – Raseinių krašto ateities sąjūdžio valdybos narė, rajono Tarybos narė, Raseinių ligoninės ir PSPC neurologė ir šiaip žavi ir protinga moteris Aurelija Rimkienė, kuri dalijasi savo, kaip politikos naujokės, įspūdžiais, gyvenimiškąja ir profesine patirtimi. Tad Jūsų dėmesiui – pokalbis su ja…

– Jūs dabar esate ne tik gydytoja, bet ir politikė. Kas pasikeitė Jūsų gyvenime tapus politike?

– Pasikeitė daug kas, nes iki tolei į daugelį dalykų žiūrėjau tik iš siauro savo specialybės bokštelio, o dabar pamačiau visumą. Aš gyvenime laikausi tokios nuostatos, jog kiekvienas turi daryti tai, ką moka ir sugeba, turi stengtis būti savo srities profesionalu. Aš negaliu parašyti recepto, kaip sumažinti šilumos ar vandens kainas, bet turėdama 30 metų gydytojos neurologės praktiką, galiu bandyti rašyti receptą, kaip atpažinti vieną ar kitą klastingą ligą ar užbėgti jai už akių. Kol nedirbau rajono savivaldybės taryboje, tikrai neypatingai domėjausi rajono sveikatos įstaigomis, jų finansavimu, ligoninės restruktūrizacija, kitais dalykais, domėjausi tik tuo, kas įeina į mano, kaip gydytojo neurologo, veiklos lauką. Dabar dirbu Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, todėl teko išsamiai susipažinti su sveikatos įstaigų finansavimo, teikiamų paslaugų pasiūlos ir paklausos problemomis, medicinos personalo sudėtimi ir jų darbo apimtimis ir taip toliau. Galima džiaugtis, kad Raseinių ligoninė atlaikė 3 restruktūrizacijos etapus, sėkmingai keliauja į 4-ąjį, gali teikti visas antrinio lygio paslaugas: akušerijos-ginekologijos, anesteziologijos, reanimacijos, bendrosios chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos, neurologijos, ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos, radiologijos skyrius, fizinės medicinos ir reabilitacijos, vidaus, vaikų ligų, palaikomojo gydymo ir slaugos. Labai svarbu išlaikyti tas paslaugas, nes atsisakius vienos ar kitos paslaugos, vėliau susigrąžinti būtų labai sunku. Geriau tegu bus skyriuose mažiau lovų, bet paslauga išlieka, o vėliau, grįžus emigrantams, padidėjus gyventojų skaičiui, galima didinti ir lovų skyriuose skaičių. Tos šalies ligoninės, kurios nesilaikė restruktūrizacijos etapų reikalavimų, tapo slaugos ligoninėmis. Ateina labai reikšmingi pokyčiai – skubiąją pagalbą teikiančios gydymo įstaigos buriasi į trijų kraštų klasterius: tai ūminio miokardo infarkto, insulto, onkologijos, perinatologijos ir traumatologijos klasteriai. Pasirinktos sritys, kuriose yra didžiausias sergamumas ir daugiausia problemų. Todėl tikslingiau pacientą nuvežti į reikiamą gydymo įstaigą, kur jam atlikus būtinas procedūras, tyrimus, galėsime pacientą gydymui grąžinti į jo miesto ligoninę. Problemų sveikatos apsaugoje yra, nes mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir ligonių kasų apmokamų paslaugų, o personalo nemažėja. Nemažai problemų yra su kaimų med. punktais. Pagal teikiamas med. punktų paslaugų apimtis ir galimybes jas teikti reikėjo daug anksčiau uždaryti dar bent 4 med. punktus, tačiau prasidėjęs politikavimas, politikų žaidimas pažadais suteikė galimybę šiems punktams  egzistuoti dar keletą metų. Čia reikia suprasti vieną paprastą dalyką: pagal europinius standartus med. punkto felčerio paslaugos vienoje vietoje plečiasi, kitoje – traukiasi, nes med. punkte turi vyrauti bendrosios praktikos šeimos gydytojo ir felčerio duetas. Be gydytojo siuntimo praktiškai felčeris gali tik temperatūrą pamatuoti, o visus kitus darbus: kraujo paėmimas tyrimams, kardiogramos, skiepai, lašalinės, žaizdų gydymas ir taip toliau yra griežtai gydytojo kompetencijoje ir atliekami tik gydytojo parėdymu, o šiuos darbus apmoka Ligonių kasos. Felčeris tik su gydytojo siuntimu gali savarankiškai atlikti vieną ar skirtą procedūrą.

– Ar buvo dalykų, kurie Jus nustebino rajono Taryboje, politikoje?

– Taip, žinoma.

– Kas tai buvo?

– Žinote, man sunku suvokti, kad bet kokiems teikiamiems, net ir puikiems projektams, opozicija visada oponuoja, nes jie – opozicija. Man tai nepriimtina ir nesuprantama, nes visi tarybos nariai turėtų dirbti galvodami ne apie poziciją ar opoziciją, bet apie žmogų ir jo problemas. Mane stebina ir tai, kad oponuojantys nesiima tęstinių darbų, bet pagrindiniu savo darbu laiko kritiką viskam. Mane tai stebina, nes aš manau, kad negali kiekvienos kadencijos taryba pradėti nuo nulio, bet turi tęsti kitų pradėtus darbus, taisyti netobulumus ar netikslumus.

Kokius pagrindinius pokyčius šiandien pastebite žmonių elgesyje ir medicinoje?

– Mane labai glumina agresija, smurtas, ypač tarp jaunų žmonių, kova už būvį bet kokiomis priemonėmis, lipimas per kitų galvas, žeminant kitus, noras ne pakelti parkritusi, o jam įspirti. Manau, kad čia yra didelės švietimo sistemos bei auklėjimo šeimoje spragos, kai vaikams paduodama visa teisių paletė, neišaiškinus būtinų pareigų ir sąlygų. Negalima niekam duoti užtaisyto šautuvo, nepaaiškinus, kad jis gali iššauti.

 – Ar gydytojas gali daryti įtaką žmogaus apsisprendimui gydytis?

– Gydytojas ir pacientas turi vieną tikslą – sveikatą, todėl gydytojo valioje, pasitelkus visas priemones, įtikinėjimo metodus, kad žmogus suprastų savo bėdą, ligą ir imtų gydytis. Tai ypač svarbu  bendraujant su žmonėms, turinčiais priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų…

 – Kaip vertinate Seimo užmojus supaprastinti vaistų įsigijimą, juos pardavinėti ne vien vaistinėse?

– Nepritariu, nes manau, kad visi vaistai turi būti pardavinėjami tik specializuotose vietose – vaistinėse, nes labai svarbu įvertinti, kokios pasekmės gali būti, jei bus vaistai parduodami be farmacinės paslaugos, nepaaiškinus pirkėjui, kaip ir kada vaistą vartoti bei kaip jį derinti su kitais vartojamais vaistais. Juk nereceptiniai vaistai, skirti peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų valdymui, gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, taip pat gali sąveikauti su paciento vartojamais receptiniais vaistais. Žinių apie nereceptinius vaistus trūkumas tampa piktnaudžiavimo ar netinkamo vartojimo priežastimi. Daugelyje šalių vaistai yra dažniausiai apsinuodijimus sukeliančių medžiagų sąrašo viršuje.

Kaip manote, kokius pokyčius medicinoje galėsime stebėti po 20-ies metų?

– Manau, jog po kelių dešimčių metų būsime sveikesni, daugiau judėsime, naudosime mažiau vaistų ir būsime atsakingesni vartodami medikamentus. Manau, bus tvirtesnis dialogas tarp gydytojų ir pacientų.

 Ar dalyvavimas politikoje, judėjime RASAI atima daug laiko ir kaip Jus su tuo susitvarkote?

– Na, laiko reikia viskam, bet susidėliojant prioritetus galima viską suspėti.

 Kokiomis idėjomis ir darbais dabar užimta Jūsų galva?

– Man kilo idėja pasikviesti kolegas medikus ir kartu su jais vykti į kaimų bendruomenes, kur aiškinti žmonėms širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, cukrinio diabeto prevenciją, pabendrauti su gyventojais, atsakyti į juos dominančius klausimus, suteikti rekomendacijas, kur kreiptis vienu ar kitu atveju. Savo idėją pavadinome „Gydytojau, patark“. Šioje misijoje sutiko dalyvauti buvusi ilgametė Raseinių ligoninės gydytoja Onutė Kazbarienė, PSPC gydytoja Asta Gailienė, UAB „Raseinių šeimos gydytojų centras“ gydytoja Aušra Rauličkienė, Ramutė Steponavičienė, UAB „MediCa klinika“ gydytojas Mingaudas Tamaliūnas, IĮ Radavičiaus klinika gydytoja Albina Babenskienė, bendruomenės slaugytojos Vijolė Selvenienė, Reda Maročkienė, Rita Vaitiekūnienė, o kad nepabostų kalbant apie ligas – mums talkins pedagogė, Raseinių krizių centro savanorė Stasė Damkevičienė.

 Kuo užsiimate norėdama pailsėti?

– Labai mėgstu jūrą, tad turėdama laisvesnį savaitgalį lekiu pabendrauti su ja, pavaikščioti kopomis, pajusti gamtos galybę. Mėgstu skaityti knygas.

 Šiandien labai simbolinė data – Pasaulinė sveikatos diena. Ko norėtumėte palinkėti šia proga savo kolegoms medikams bei Raseinių krašto žmonėms?

– Medikų darbo patirtis padeda suvokti žmogaus gyvenimo laikinumą, todėl visiems linkėčiau, kad ta neperžengiama ateities riba, apkarpanti mūsų amžinybės galimybę, verstų visus išnaudoti prasmingai savo gyvenimo laiką, priimti apgalvotus sprendimus, rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata ir gyvenimu, nes atsarginio gyvenimo varianto mes neturime. Būkime sveiki, nes tik tokie mes netapsime našta artimiesiems, galėsime būti savo gyvenimo skulptoriais, apdorojančiais gyvenimo akmenį, kad išgautume iš jo vis labiau regimą formą.

Medikų bendruomenei linkiu daug dėkingų šypsenų, ištvermės su kiekvienu, atėjusiu pagalbos, ir, žinoma, patiems nepamiršti pasirūpinti savo sveikata. Kuo daugiau tikėjimo geromis permainomis, kantrybės laukiant tų permainų ir nuoširdaus džiaugsmo jų sulaukus…

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI