Apvalaus stalo diskusija – pilietinės savivaldos reikalai

Apvalaus stalo diskusija – pilietinės savivaldos reikalai

417
0
DALINTIS
Susitikime sutiko dalyvauti Seimo nariai Vida Ačienė ir Arvydas Nekrošius.

Jūratė GARLIAUSKIENĖ

jurate.garliauskiene@gmail.com

Tel. 8 620 75 127


Priminsiu: praeitų metų gruodžio 18 d. devyniasdešimties įvairaus amžiaus, išsilavinimo, užsiimančių įvairia veikla, gyvenančių įvairiose Lietuvos vietose piliečių iniciatyva buvo kreiptasi į kiekvieną Lietuvos Respublikos Seimo narį su prašymu dėl įstatymų priėmimo pilietinės savivaldos naudai:

  • Įteisinti visuose rinkimuose tik mažoritarinę (vienmandatę) rinkimų sistemą, veikusią iki 1992 m.
  • Įteisinti visišką seniūnijų savivaldą (su demokratiškuose rinkimuose renkamomis tarybomis), veikusią iki 1995 metų.
  • Įteisinti išrinktųjų privalomąjį atstovavimą savo rinkėjams ir rinkėjų teisę (bet kuriuo kadencijos momentu) atšaukti jų valią blogai vykdančius atstovus.

    „Apvalaus stalo“ susitikimo dalyviai aktyviai išsakė savo nuomonę.
    „Apvalaus stalo“ susitikimo dalyviai aktyviai išsakė savo nuomonę.

Kadangi šių tikslų siekia ir Raseinių krašto ateities sąjūdis RASAI, aš, kaip jo atstovas, šio prašymo-kreipimosi klausimu vasario 24 dieną organizavau „Apvalaus stalo“ susitikimą, kuriame dalyvavo Seimo nariai Vida Ačienė, Arvydas Nekrošius bei jų padėjėjai. Dalyvių tarpe buvo rajono savivaldybės Tarybos nariai, sąjūdžio RASAI atstovai ir didžioji dalis rajono seniūnijų seniūnų. Susitikimo tikslas – paprašyti savo Seimo narių, o kartu su jais ir viso Lietuvos Respublikos Seimo, grąžinti nepriklausomybės pradžioje veikusią minėtą rinkimų ir savivaldos sistemą.

Kilus diskusijoms ir nuomonėms išsiskyrus, tikslas nebuvo pasiektas – kreipimasis nebuvo pasirašytas. Seimo nariai prašymui neprieštaravo, bet suabejojo jo formuluotėmis, kur minimos buvusios rinkimų ir savivaldos sistemos pakeitimo datos. Buvo sutarta: pagalvoti, pakoreguoti, susitikti vėl ir kreipimąsi pasirašyti.

Iš tiesų nėra ko skubėti, formuluotes galima pataisyti – neminėti datų, kada buvo pakeista rinkimų sistema, kada buvo panaikinta pilietinė savivalda… Svarbu akcentuoti demokratijos – pilietinės savivaldos svarbą, siekti jos, suprasti jos naudą valstybei ir kiekvienam piliečiui. Supratimas lengviau ateis, jei lyginsime vienodomis sąlygomis nepriklausomą gyvenimą pradėjusias valstybes Lietuvą ir Estiją. Abiejų valstybių ekonominiai pasiekimai skaičiuojant BVP (bendrą vidaus produktą) vienam gyventojui beveik tapatūs: Lietuvoje – 75 proc. ES vidurkio, Estijoje – 76 proc. Tačiau gyvenimas, piliečių tikėjimas savo valstybe, noras joje gyventi – visiškai skirtingi. Estijoje migracijos balansas yra netgi teigiamas – joje gyventojų daugėja, tuo tarpu Lietuvoje jau netekome milijono gyventojų. Ieškant  priežasčių, lemiančių tokias priešingas tendencijas tarp mūsų ir mūsų šiaurinių kaimynų, atrasime vienintelį skirtumą – Estijoje nuo nepriklausomybės pradžios veikia pilietinė savivalda, o Lietuvoje priešingai – nuo 1995 m. ji buvo sunaikinta. Estijoje pilną savivaldos teisę turi (vidutiniškai) dešimt kartų mažesnės teritorinės bendruomenės, nei Lietuvoje. Estijos piliečiai turi galimybę realiai dalyvauti savivaldos procese – patys rūpintis savo ir savo šalies reikalais, todėl ir „reikalai“ Estijoje nesulyginamai geresni.

Pagaliau ir Lietuvoje žengiamas žingsnis pilietinės savivaldos link: šiuo metu pradedama vykdyti seniūnijų valdymo reforma, reorganizuojant jas į biudžetines įstaigas, su savais, nepriklausomais biudžetais ir didesne savivalda. Viduklės seniūnijoje teko stebėti, kaip šią reformą seniūnijos aktyvui pristatė savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas. Viduklės seniūnijos seniūnė su visais seniūnaičiais tokiai reorganizacijai pritarė. Nėra abejonių, kad didesniam savarankiškumui pritars visi rajono ir visos Lietuvos seniūnai ir seniūnaičiai. Žingsnis decentralizuojant valdymą labai reikalingas ir svarbus, tačiau ne mažiau svarbu, kad jis būtų pilnas, išbaigtas, toks, kokio reikia neemigruojančiai, klestinčiai Lietuvai. Iki pilnatvės, sekant Estijos pavyzdžiu, reikia kreipimesi-prašyme Seimo nariams keliamų klausimų įgyvendinimo: seniūnija turi būti ne biudžetinė, ne pavaldi  rajono valdžiai, bet nepriklausoma savivaldybė. Seniūnijos savivaldybė turi būti ne su joje keistai renkamais seniūnaičiais, bet tikruose, demokratiškuose rinkimuose, nuo atskirų teritorijų išrinktais Tarybų nariais, atstovaujančiais ir atskaitingais savo rinkėjams. Pradėtas vykdyti seniūnijų reorganizacijos procesas yra visais atžvilgiais teigiamas, nesikertantis su tikrų demokratinių reformų įgyvendinimo siekiu. Reorganizacijos metu, iki ateinančių savivaldos rinkimų, galima pasiruošti tikrai savivaldai – tokiai, kokią turi Estija ir dar geresnei, tikresnei, pilietinę demokratiją  įteisinančiai pilna apimtimi.

Gera žinoti, kad naujosios kadencijos Seimo nariai Vida Ačienė ir Arvydas Nekrošius pasisako už tikras, pilietinę savivaldą įteisinančias reformas. Tai leidžia tikėti, kad dabartinė Seimo dauguma, kuriai jie priklauso, imsis reformų įgyvendinimo.

Kaip toliau judėjimui RASAI seksis žengti pilietinės savivaldos keliu, prisidėti prie jos įgyvendinimo, rasite kituose „Naujo Ryto“ numeriuose.

Informaciją parengė judėjimo RASAI pirmininkės pavaduotojas Jonas KAMINSKAS

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI