Vida Ačienė: „Dabartinis mano darbas – iššūkis man pačiai“

Vida Ačienė: „Dabartinis mano darbas – iššūkis man pačiai“

419
0
DALINTIS
V. Ačienė: „Man patinka iššūkiai ir jei ne jie – gyvenimas taptų monotonija ir rutina“.

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


Indų patarlė skelbia, jog nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis, o pradėjus darbą užbaigti iki galo – antras išminties požymis. Šiandien naujasis Seimas, kuriame darbuojasi ypatingai daug naujokų, net 77, iš kurių 50 deleguota Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, darbų ėmėsi jau šiek tiek daugiau nei prieš 100 dienų. Per šias dienas matėme ir girdėjome Biudžeto projekto svarstymą, Tautinių kostiumų vaikams idėją, Gretos Kildišienės skandalą, Bronislovo Matelio mestą iššūkį, priimtą Vaikų nemušimo įstatymą, frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio tikrus ar tariamus skandalus… Mes, eiliniai mirtingieji, žinome, jog kiekviena pradžia yra sunki, o ką jau kalbėti apie Valstybės valdymą: formuojami komitetai, tvirtinamos programos, tame tarpe ir Vyriausybės. Pradžia visada yra pažymėta juodu kasdieniu darbu. Seime taip pat. Seimo pozicija ir opozicija, politikai ir apžvalgininkai labai nevienareikšmiai vertina naujojo Seimo darbų pradžią: valdantieji džiaugiasi, jog pasisekė laiku, vietoje ir normaliai susidėlioti visus taškus, opozicija, kaip ir dera opozicijai, kritikuoja: vietoj žadėtos Seimo profesionalų ir Vyriausybės matantys atėjusius visiškai žalius, be jokio suvokimo žmones. Kiti mano, jog pavasario sesija parodys, ar Seimas yra pajėgus spręsti atsakingų reformų klausimus ir padaryti tuos darbus, kuriuos žadėjo savo programoje. Na, o mes, kaip ir buvau žadėjusi, apie naują pradžią kalbiname raseiniškiams gerai pažįstamą naująją Seimo narę Vidą Ačienę, Seimo Biudžeto ir finansų bei Antikorupcijos komitetų narę, laikinųjų grupių „Už šeimą“, „Už tautų Europą“ narę bei Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje narę.

– Kas pasikeitė Jūsų gyvenime tapus Seimo nare?

– Pasikeitė pati darbo savaitės ir darbo dienos struktūra. Savaitės dienos, kada vyksta posėdžiai (seimo, komisijų, komitetų) yra apibrėžtos laike. Kitų dienų užimtumą galima susidėlioti pačiam. Dirbdama valstybės tarnyboj neturėjau tokios galimybės. Kita vertus, anksčiau žinodavau, kad savaitgalis yra mano žinioje, aš galiu jį planuoti ir praleisti kaip noriu – tai yra mano išeiginės dienos. Dabar nėra tokios galimybės. Ir savaitgalį tu esi Seimo narys ir jokios poilsio dienos nėra. Pradžioje buvo sunkoka, galėčiau šį laikotarpį  palyginti su moksleiviu, kurį perkelia į kitą mokyklą: beveik nieko nepažįsti, neturi draugų, nežinai specifikos ir pan. Pastaruoju metu viskas yra kiek kitaip ir jaučiu, kad artėja momentas, kada pradėsiu nebesuspėt. Darbas, kurį dirbu, dabar man suteikia daugiau laisvės, koreguoja mano požiūrį į tam tikrus dalykus.

– Ar Jums, kaip Seimo naujokei, buvo dalykų, kurie nustebintų, sujaudintų? Jei buvo, kas tai?

– Pirmiausia mes, visi naujokai, patyrėme didžiulį žiniasklaidos dėmesį. Buvome visi, kaip aš sakau, „peršviesti“ ir, sakyčiau, tai vyksta dar iki šiol. Po kiekvieno posėdžio laukdavo būrys žiniasklaidos atstovų, ir prašydavo interviu vienu ar kitu klausimu. Man iki šiol yra tekę kalbėt vieną kartą tema „Kaip reagavo mano vyras į pasikeitimus“.

Kita nuostaba buvo jau šiek tiek vėliau, tai – Seimo narių bendravimo kultūra posėdžių metu. Mano nuomone, pirmiausia turi būti pagarba žmogui nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jis priklauso, nes Seimas – viena iš aukščiausių valdžios institucijų, kurios veiklą stebi mūsų rinkėjai, ir tai daro nemažą įtaką visuomenei, žmonių tarpusavio santykiams.

– Kiek pamatuoti, Jūsų nuomone, skandalai, lydintys Seime Ramūną Karbauskį?

– Manau, kad tai daugiau emocinio pobūdžio skandalas, tokių „nuodėmių“ turi ir daugiau Seimo narių, tačiau čia vėl pasireiškia dvigubų standartų taikymas.

– Apibūdinkite vienų žodžiu: Jūsų frakcijoje vyrauja susitelkimas, vienybė ar nerimas?

– Kol kas joks nerimas man nekyla, frakcija yra gana didelė, kiekvienas žmogus yra asmenybė, turintis savo nuomonę, įsitikinimus, ir natūralu, kad laikas nuo laiko ta nuomonė yra pasakoma. Iki šiol vykdavo diskusijos, buvo ieškoma kompromisų, manau, kad taip bus ir toliau.

– Jūs nesate Valstiečių ir žaliųjų partijos narė, bet į Seimą atėjote su jų partija. Ar nepabėgsite iš frakcijos, jei partijos vadovus ir toliau lydės tikri ar tariami skandalai? Kodėl?

– Aš esu jau gyvenime nekaltai nukentėjusi per prezidento apkaltos skandalą, nes buvau Ačienė ir to pakako, kad būčiau atleista iš darbo (tuometinis Vilniaus bankas), todėl į kylančius skandalus nereaguoju emociškai, iš karto… Mane įtikina tik argumentų kalba.

– Kiek Jūs turite savarankiškumo, balsuojant už pateiktus įstatymus? Ar galite balsuoti kitaip, nei numatė partija?

– Iki šiol niekas „rankų nelaužė“. Aš atėjau su šia politine jėga, man buvo priimtina jų programa, ir jeigu balsavimas susijęs su programos įgyvendinimu, aš turiu tai palaikyti.

– Kaip manote, ar priimtas naujasis Vaiko teisių  įstatymas nesudarys prielaidų vaikams terorizuoti tėvus, o suinteresuotiems asmenims neleis lengvai paimti vaikus iš šeimos?

– Minėto įstatymo pataisos buvo svarstomos rudens sesijos paskutinėmis dienomis. Jis nebuvo priimtas dėl keleto esančių neaiškumų ir buvo nuspręsta atidėti pavasario sesijai. Kėdainių įvykiai paspartino šio įstatymo priėmimą. Sunku dabar prognozuoti atvirkštinį procesą, bet visa tai yra taisytina ir, manau, atsiradus apraiškoms, bus galima registruoti pataisą.

– Ko Jūs tikitės iš savo darbo Seime?

– Tikiuosi, kad ketverius metus ne praleisiu, o dirbsiu ir galėsiu pasakyt „va šitas gimė mano iniciatyva“.

– Jūs esate  graži, protinga ir turtinga moteris, galinti sau leisti pramogauti užsienyje,  dažnai lankyti dukros Eglės šeimą ir visokeriopai džiaugtis gyvenimu. Kodėl vis dėlto Jūs nuėjote į politiką?

– Pramogaudamas jautiesi gerai, kai tą pramogą užsidirbi. Jei pramoga tampa darbu, nieko gero iš to žmogui nėra, ji tiesiog tampa nebe pramoga. Vaikams nereikia trukdyti gyventi savo gyvenimo nuolat būnant kartu. Taip, aš jų labai pasiilgstu ir aplankau, tiesa, ilgai neužsibūnu. Aš ilgą laiką gyvenu šalia politiko ir tą gyvenimą stebėjau neakivaizdžiai. Dabartinis mano darbas – iššūkis man pačiai, todėl viską, ką dabar darau, darau su didele atsakomybe. Man patinka iššūkiai ir jei ne jie – gyvenimas taptų monotonija ir rutina. Tai, ką aš dabar darau – irgi darbas, tik kitokia jo specifika ir, norint patekti ten, kur dabar esu, reikia sudalyvauti didžiuliame konkurse. Vedama iššūkių aš sudalyvavau ir laimėjau.

– Jūsų žodis Raseinių krašto žmonėms ir savo rinkėjams.

– Mieli Raseinių krašto žmonės, mano rinkėjai, Jūs esate mano darbdaviai ir aš visų pirma esu atskaitinga tiesiogiai Jums. Aš to nepamiršau ir nepamiršiu. Esate visada laukiami su savo pasiūlymais, problemomis ar džiaugsmais.

Mieli skaitytojai, kiekviena kelionė prasideda pirmu žingsneliu. Naujasis Seimas pradėjo ilgą ketverių metų kelionę… Mintimis apie tai, ko Jūs tikitės iš šios kelionės, kokias matote problemas, kaip vertinate pirmuosius mūsų išrinktųjų žingsnius, kviečiame pasidalinti mūsų laikraščio puslapiuose.  

Laukiu  Jūsų komentarų el. p. stanislava@naujasrytas.lt, tel. 8 652 82 653.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI