Savaitės temos „1988 metai – Lietuva ir Raseiniai Nepriklausomybės išvakarėse“ atgarsiai

Savaitės temos „1988 metai – Lietuva ir Raseiniai Nepriklausomybės išvakarėse“ atgarsiai

623
0
DALINTIS
Trispalvė.

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


Ariogalos pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas „Gimtinės spalvos“.
Ariogalos pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas „Gimtinės spalvos“.

Praėjusią savaitę „Naujo ryto“ (2017 02 10, Nr. 6) straipsnyje „1988 metai – Lietuva ir Raseiniai Nepriklausomybės išvakarėse“ vartėme senus „Naujo ryto“ puslapius, citavome Lietuvos Nepriklausomybę juodinančius straipsnius, bandėme prisiminti tuos nesenus laikus, kai turėjome kalbėti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip galvojame… Kviečiau Jus dalintis savo prisiminimais iš to laikmečio, papasakoti, kaip šiandien švenčiate šią iškilią datą… Šį kartą atsiliepimų gavau labai mažai, tad pasižvalgiau, kaip šią iškilią datą mini jaunoji karta.

Akimirka iš Vasario 16-osios Ariogalos gimnazijoje.
Akimirka iš Vasario 16-osios Ariogalos gimnazijoje.

Skaitytojų komentarų apibendrinimas

Skaitytojai sako, jog Vasario 16-oji yra Valstybės šventė ir jos minėjimas namuose dažniausiai apsiriboja Trispalvės iškėlimu prie namų ir apsilankymu bažnyčioje, nes per ilgoką sovietmetį naujų tradicijų nesukūrė, o senąsias pamiršo.

Vytautas iš Raseinių pasakoja, jog tarpukariu buvo daugiau vienybės, patriotiškumo, pasididžiavimo savo šalimi, tauta. Šią dieną būtinai visos moterys rengdavosi tautiškais drabužiais, ypač aukšto rango valdininkų damos, švęsdavo kartu ir eiliniai piliečiai, ir net valstybės vadovai. Kartu sutartinę traukdavo.

Akimirkos iš 2016 m. Valstybės gimtadienio Nemakščiuose.
Akimirkos iš 2016 m. Valstybės gimtadienio Nemakščiuose.

Kita pašnekovė Janina sako, jog „labai svarbu šiandien Valstybės šventę padaryti šiuolaikinės Lietuvos švente, nesistengiant mėgdžioti praeities. Sutinku, kad kai  kurie  pokyčiai šalyje nedžiugina, bet tikrai nesinori,  kad atėjus Vasario 16-ajai mūsų visuomenė didžiuotųsi tik šimtamete praeitimi ir apgailestautų dėl šiandienos. O tokių atveju yra. Pamirštame, kad laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko niekas negali uždrausti žmogui. Žinoma, mes negalime užmerkti akių, apsimesti, kad nebuvo ilgų okupacijos metų, prievartos aukų, bet turime pilną teisę didžiuotis, kad sugebėjome atsilaikyti, nesugniužti, sukaupti jėgas ir dar kartą atkurti savo valstybę… Tai aiškus priminimas visiems, kad lietuviai – politiškai laisva tauta, įveikusi baisiausius  istorijos išmėginimus, vis dar yra  gyva, auganti, žengianti pirmyn valstybė.

Šiluvos gimnazijos direktorius apdovanoja krepšinio aistruolius.
Šiluvos gimnazijos direktorius apdovanoja krepšinio aistruolius.

Jonas pasakoja, jog buvo „protesto mitingo“ Šiluvoje 1988 metais dalyvis, nes atvarė prie „Šatrijos“ įmonės autobusus, sulaipino ir nuvežė į „mitingą“. „Mes akių nedrįsome vienas į kitą pakelti, nes buvo gėda, bet niekas neprotestavo, nors „susirgusių“ buvo. Be to, ir to „žymiojo“ laiško, kurį smerkėme, didžioji dalis net nebuvo skaitę. Viską žinojo tik KGB, o tokio mitingo Šiluvoje jiems mirtinai reikėjo, nes iki tolei ši vieta garsėjo kaip maldininkų traukos vieta, kur KGB užleisdavo įvairius „marus“, statydavo barjerus prie įvažiavimo. Gerai, kad visa tai jau praeityje“.

Vasario 16-oji rajono gimnazijose

Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus pasakoja, jog Valstybės dienai skirti renginiai turi savas tradicijas: vyksta pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas „Gimtinės spalvos“, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šis konkursas, jau tapęs gražia tradicija ir švente, yra prasmingas renginys, padedantis moksleiviams mylėti ir vertinti lietuvišką žodį, nepamiršti tautos istorijos ir kultūros.

Jaunasis Šiluvos krepšininkas.
Jaunasis Šiluvos krepšininkas.

Vasario 15 dieną pamokos mokykloje vyksta kitaip, o jų  tema – Lietuvos valstybė, jos iškilūs žmonės. Po pamokų visada laukia šventinis koncertas, kuriame tradiciškai vyksta Nepriklausomybės akto paskelbimo vaidinimas. Jau 17 metų mokykla šią dieną renka ir apdovanoja abiturientą, kuriam Tėvų fondas skiria premiją. Šiemet  mokyklos bendruomenė geriausio abituriento nominaciją skyrė Benui Stanioniui.

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos direktorė Irena Jankevičienė džiaugiasi, jog Valstybės gimtadienį švenčia visa miestelio bendruomenė kartu: mokykla, darželis, seniūnija, bažnyčia, miestelio žmonės. Ši tradicija gyvuoja jau ne pirmus metus, visada būna labai smagi ir jaudinanti šventė, nes mes svarbias Lietuvai datas minime kartu su Nemakščių seniūnijos, Raseinių rajono kultūros centro Nemakščiuose darbuotojais, Nemakščių bendruomenės santalkos nariais. Tai visada tikrai turininga šventė, kuri dar kartą primina, jog vienybėje galybė.

Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos protmušis.
Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos protmušis.

Šiluvos gimnazija prieš artėjančią Lietuvos nepriklausomybės dieną jau keliolika   metų į Šiluvą sukviečia krepšinio aistruolius. Čia tradiciškai organizuojama krepšinio šventė, kur vyksta krepšinio 3X3 varžybos, snaiperio konkursas, baudų metimo nuo aikštės vidurio konkursai, dalyvauja trijų amžiaus grupių komandos, šeimos. Šventė visada būna aistringa, kupina emocijų, o nugalėtojai visada apdovanojami taurėmis, medaliais ir diplomais.

Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius sako, jog mokykla turi tradicinę Valstybės dienos programą, kur pirmų klasių gimnazistai dalyvauja edukacinėje pamokoje Raseinių krašto istorijos muziejuje. Visi gimnazistai metai iš metų yra kviečiami dalyvauti protmūšyje „Lietuvos laisvė“, kur gimnazistai, susiskirstę komandomis, pasitelkę visas savo žinias apie Lietuvos valstybę, jos kūrimosi laikotarpį, bando tapti nugalėtojais. Gimnazija šiai iškiliai datai paskelbė knygos skirtuko konkursą, kuris baigsis Kovo 11 d.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė Danutė Janukienė pasakoja, jog Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos renginių ciklas, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, prasidėjo vasario 10 d. padėkos vakaru „Jei karalium būčiau…“, kurio metu apdovanoti mokiniai už pasiekimus, kurie džiugina ir garsina juos, tėvus, gimnaziją ir Lietuvą. Vasario 13 d. į pėsčiųjų žygį „Laisvos Lietuvos takais“ ėjo tik mokytojai, sekdami mokinių pavyzdžiu, kurie savo žygį skyrė sausio 13-ajai. Vasario 14 d. organizuotoje pilietinėje iniciatyvoje „Meilė Žmogui ir Tėvynei“ mokiniai akcentavo, kad mylėti galima ne tik žmogų, bet ir Tėvynę. Vasario 15 d. gimnazijos mokiniai ir mokytojai 12 val., palaikydami Lietuvos jaunimo ramuvos pilietinę iniciatyvą „Amžinoji ugnis“, giedos sutartinę „Čiūto čiūto čiūtyta čiūto“.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytojai pėsčiųjų žygyje.
Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytojai pėsčiųjų žygyje.

Bet mes tikime

Šiandien tikėti valstybe, valdžia, šalimi darosi labai nemadinga, net nepriimtina, nes tiki tik naivuoliai, į kuriuos visi kojas valosi… „Mūsų netenkina gerovės lygis, problematiška ir korumpuota beveik viskas nuo švietimo iki sveikatos apsaugos, maži atlyginimai, skurdas ir socialinė atskirtis“ – purkštauja oponentai. Bet Valstybės dieną turėtume džiaugtis, kad išlikome, kad esame, ir, tikėkime, būsime, nors ir ne visai draugiškų valstybių apsuptyje, kalbame sava kalba, puoselėjame savo tradicijas ir savastį… Bet – mes tikime, nes „Gal Tėvynę reikia visą laiką lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyti? Nes jeigu sustoji tik – jinai ir miršta. (Justinas Marcinkevičius „Mindaugas“)

Dėkoju gimnazijų vadovams už geranoriškumą ir bendradarbiavimą rengiant šią publikaciją.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI