Judėjimo RASAI žingsniai, siekiant pilietinės savivaldos

Judėjimo RASAI žingsniai, siekiant pilietinės savivaldos

592
0
DALINTIS

Jonas KAMINSKAS

judėjimo RASAI pirmininko pavaduotojas


Sveiki, judėjimo RASAI nariai ir visi „Naujo Ryto“ skaitytojai. Sausio 6 d. numeryje rašiau apie judėjimo RASAI atstovų ir kitų piliečių pateiktą prašymą kiekvienam Seimo nariui – įteisinti Lietuvoje savivaldos, rinkimų ir atstovavimo sistemos pakeitimus, tokius, kokie yra judėjimo RASAI tiksluose:

  • Pilnos seniūnijų savivaldos įteisinimas
  • Vienmandatinės rinkimų sistemos (visiems rinkimams) įteisinimas
  • Rinkėjų galimybės savo rinktus atstovus kadencijos eigoje atšaukti įteisinimas

Kad skaitytojui geriau būtų suprantamas prašyme siūlomas sistemos keitimo būtinumas, pabandysiu, kaip judėjimo RASAI valdybos narys, kaip prašymo Seimo nariams bendraautorius, kiekvieną punktą pakomentuoti truputį plačiau.

Pilnos seniūnijų savivaldos įteisinimas reiškia seniūnijų bendruomenėms teisių suteikimas, naudojantis savo, iš valstybės skiriamu ir iš Europos gaunamu biudžetu, rūpintis viskuo, kuo bendruomenė pati pajėgi pasirūpinti – darbo vietų kūrimu, jaunų šeimų apgyvendinimu, visų bendruomenę aptarnaujančių įstaigų išlaikymu ir priežiūra ir viskuo kitu, ko reikia seniūnijos bendruomenės sėkmingam gyvavimui. Kad nedidelių vietos bendruomenių savivalda efektyvi ir veiksminga, rodo Estijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos pavyzdys. Šiose šalyse savivaldą turi mažesnės už mūsų seniūnijas vietos bendruomenės, todėl šiose valstybėse gyventojų ne mažėja, bet daugėja, nes gyvendami savivaldos sąlygomis piliečiai užsitikrina geresnį būvį neemigruodami. Ir tai suprantama – niekas geriau negali žinoti problemos, negali sėkmingiau jos spręsti, nei pati vietos bendruomenė, turėdama savo rankose resursus ir savivaldos teises.

Vienmandatinės rinkimų sistemos (visiems rinkimams) įteisinimas – neatsiejama demokratinės sistemos sudėtinė dalis, nes tik vienmandatė rinkimų sistema gali užtikrinti nuoseklios atstovavimo sistemos veikimą. Tai yra rinkėjų pilietinės valios perdavimą aukštyn, į tą valdymo lygį, kuriam ji skirta. Sprendžiant vietinį, seniūniją liečiantį klausimą, seniūnijos rinkėjai jį išspręstų per savo rinktus seniūnijos Tarybos narius. Jei klausimas būtų aktualus visam rajonui – rajono rinkėjai jį spręstų per savo rinktus rajono Tarybos narius. Jei klausimas visos Lietuvos, Lietuvos rinkėjai – Tauta jį spręstų per savo rinktus Seimo narius. Atsiskaitymas vyktų atgaline kryptimi: Seimo narys privalomai turėtų tartis ir atsiskaityti jo rinkėjus atstovaujančiai rajono Tarybai. Rajono Tarybos narys – seniūnijos Tarybai. Seniūnijos Tarybos narys – seniūnaitijos Tarybai. Seniūnaitijos Tarybos narys – savo rinkėjams, kaimynams. Viskas labai paprasta – kaip ir bet kokia mažesnė savo tikslų siekianti bendruomenė privalo būti organizuota, taip ir Tauta, tik gerai organizuota, veikdama bendrapilietiniu sutarimu, gali sėkmingai spręsti savo egzistencinius klausimus.

Rinkėjų galimybės savo rinktus atstovus kadencijos eigoje atšaukti įteisinimas – neatsiejama demokratinės sistemos veikimo sąlyga, užtikrinanti teisingą, tikrą atstovavimą, užtikrinanti nuolatinį nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį tarp rinkėjų ir visų rinkėjų pilietinę valią valstybėje vykdančių atstovavimo grandžių. Jei daiktus imsime vadinti tikraisiais vardais, viskas taps aiškiau – atstovas yra asmuo, išrinktas atstovauti rinkėjams. Kai rinkėjai neturi teisės atšaukti, nėra būdo iš jo pareikalauti atstovavimo, nelieka atstovavimo pareigos – nelieka ir pačio atstovavimo. Realiame gyvenime niekur taip nerasime. Komercinės, gamybinės ar kitokios organizacijos atstovas privalomai atstovauja ir yra bet kada atšaukiamas. Ne kitaip turi būti ir demokratiniame valstybės valdyme.

Gali kilti natūralus klausimas –  jei šie sisteminiai punktai tokie svarbūs, kodėl valstybės santvarkoje jų nėra? Atsakymas vienintelis. Nors savo valstybę 1990 m. pradėjome kurti nuo nulio – atvertėme tuščią, švarų istorijos lapą, niekas Lietuvai netrukdė pradėti gyventi tikros, pilnutinės demokratijos sąlygomis, tyčia ar netyčia Tautos išrinktieji demokratiją įsiteisino tik sau, Tautą palikdami savo valdymo ir savo savivalės objektu. Priminsiu, kad demokratija reiškia santvarką, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti valstybės valdyme. Apie tai byloja ir mūsų pagrindiniai Konstitucijos straipsniai, skelbiantys, kad aukščiausią suverenią galią valstybės valdyme Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išsirinktus savo atstovus. Deja, šios nuostatos iki šiol popierinės.

Komentuodamas prašymo Seimo nariams punktus, parašiau tai, ką daugelis ir taip seniai žinote, bet turiu ir šviežesnių naujienų. Apie prašyme minimas sistemos permainas teigiamai atsiliepė Seimo nariai iš mūsų rajono, gerbiami Vida Ačienė ir  Arvydas Nekrošius. Todėl mes, judėjimo RASAI valdyba, atstovaudami visam judėjimui RASAI ir siekdami savo užsibrėžto tikslo, artimiausiu laiku planuotume surengti susitikimą su Seimo nariais ir kartu aptarti prašymo įgyvendinimo galimybes. Nespėliosiu ateities… Kaip judėjimui RASAI seksis eiti pilietinės savivaldos įteisinimo kryptimi, informuosime vos tik bus naujienų.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI