Šimtmečio aistros (II dalis)

Šimtmečio aistros (II dalis)

848
0
DALINTIS
Kazimieras Ralys (1885–1958).

Tęsinys. Pradžia 2016 12 09, Nr. 49

 

Jonas BRIGYS

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas


Mitingų mušeikos

Politikai diskutavo įnirtingai, tačiau žymiai karštesnės aistros virė aikštėse, prie bažnyčių – ten, kur susirinkdavo didelės minios. Neretai čia nepakakdavo žodžių ir lozungų ir buvo griebiamasi svaresnių argumentų. Apie to meto rinkiminių mitingų papročius galima rasti nemažai žinučių. Netrūko jų ir iš Raseinių padangės. Antai 1922 m. rugsėjo mėn. „Laisvės“ korespondentas A. Spaknis (kun. A. Vilimas) savo straipsnyje aptarė šio krašto politinę kultūrą, kuri jam pasirodė tolima nuo europietiškų standartų – „aziatiška“. Aišku, korespondentas piktinosi konkuruojančiomis partijomis, todėl jo straipsnyje dėl prastos politinio elgesio kultūros peikti dešiniųjų partijų oponentai.

Povilas Kuzminskas.
Povilas Kuzminskas.

Mitingų mušeikos. Man teko daug matyti viešų mitingų užsieny, bet niekur nesu matęs tokio aziatiškumo, kaip Lietuvoje. Tenai kas surengia mitingą arba viešas prakalbas, tas gali liuosai išdėstyti savo mintis be jokių riksmų, švilpimo ir užpuolimų bei mėginimo nustumti kalbėtoją nuo stalo, o apie kiaušinių mėtymą nėra ir kalbos. Vieni rengia mitingą vienoje vietoje, o kiti kitoje vietoje tame pačiame laike arba vienas po kito. Pas mus tai būtinai skverbiamasi į tą pačią vietą ir tame pačiame laike, kad trukdyti mitingo tvarką ir patį kalbėtoją nuversti. Tuomi labai atsižymi Valstiečių Sąjungos šulai ir kitų socialistų partijų nariai. Jie, kur negali patys žodžiu atremti [Lietuvos] Krikščionių Demokratų, [Lietuvos] Ūkininkų Sąjungos arba [Lietuvos] Darbo Federacijos kalbėtojų, tai rengia iš kelių rėksnių, švilpikų būrelį, kurie, dar nepradėjus kalbėti mitinguojantiems, pradeda šaukti, rėkti, švilpti, koliotis ir puola kalbėtoją nuversti prieš visos minios norą. Net milicijos neklauso. Raseinių apskrity tokios taktikos laikos p. Ralys, Steigiamojo Seimo narys.

Aš paduosiu faktus: Vadžgiry 3-čio rugsėjo laike Krikščionių Demokratų mitingo p. Ralys [Kazimieras Ralys St. Seime atstovavo Lietuvos Valstiečių sąjungai] su 1) Norkumi iš Paskinio [Paskynų], 2) Pratapu iš Paalsio, 3) Bakaičių mokytoju iš Vadžgirio, 4) Antanu Ramanausku iš Girkalnio, 5) Bakučiu iš Medininkų Šimkaičių valsčiaus ir keliais dar kitais trukdė mitingą net puldami du kartu kalbėtoją Vilimą iki pati žmonių minia neišmetė mušeikas laukan iš klausytojų tarpo. Paskiau p. Ralys kalbėjo saviesiems toliau nuėjęs. Milicijos visai nebuvo atsiųsta. Kalnujuose 17 rugsėjo sekanti [kiti] mušeikos buvo Valstiečių Sąjungos nariai: 1) Dominykas Dizeris iš Dumšiškių kaimos, 2) Laurynas Jonas iš Palendrių kaimos, 3) Tverkus Antanas iš Rudžių, 4) Didjurgis Jurgis iš Bliūdžių, 5) Lukošius Antanas iš Bliūdžių, 6) Gailius partizanas (šaulys) net apsiginklavęs šautuvu ardė tvarką su draugais ir puolė nustumti kalbėtoją. Vienas milicijantas tebuvo tik vienas ir jis nepajėgė tvarkos užlaikyti. Milicijantas gavo patsai kumštimi į krūtinę nuo mušeikų. Tas pats buvo Nemakščiuose 24 rugsėjo, Girkalny 27 rugpjūčio. Betygaloje vienas milicijantas švilpė ir priešinosi kalbėtojams. Šilavoje 13 rugsėjo, kada p. Gudaitis pradėjo mitingą agituodamas Katalikų [veikimo] Centrui, tai tuojau jo vieton stojo p. Glovackis ir norėjo mitingą sau padaryti, bet žmonės nuvijo ne tik socialistus, bet ir miliciją, kuri gan pasyviai į jų išsišokimus žiūrėjo.

Aš manau, kad toks elgimosi mūsų socialistų ir Valstiečių Sąjungos narių jiems garbės nedaro. Mušeikų ir švilpikų rėksnių kova tvirkina mūsų žmones. Jeigu socialistai neperkeis savo agitacijos būdo, tai mes priversti būsime tverti fašistus, o tada bus toki kova, koki yra Italijoje. Kas ginklu kovoja nuo ginklo ir žus.“ („Laisvė“, 1922 m. rugsėjo 27 d.).

Sprendimas dėl kunigo A. Vilimo ekskomunikavimo.
Sprendimas dėl kunigo A. Vilimo ekskomunikavimo.

Ypač aštriai skambantis paskutinis straipsnio teiginys šiomis dienomis būtų sutiktas vienareikšmiškai neigiamai ir kažin ar koks nors blaiviai mąstantis politikas iš viso drįstų tai siūlyti. Tačiau anuo metu Italijoje išpopuliarėjęs B. Musolinio fašistų judėjimas Lietuvos krikščionims demokratams atrodė patrauklus.

Kurioje pusėje tiesa?

Kairieji neliko skolingi – jie taip pat savo laikraščiuose aiškino, kokie „nedorėliai“ yra krikščionys demokratai ir jų bendražygiai. Antai pseudonimu „Klausęs“ pasivadinęs „Lietuvos žinių“ dienraščio korespondentas nepagailėjo kritikos Betygaloje įvykusiam rinkiminiam mitingui.

Betygala (Ras. apskr.). Liepos 30 d. po pamaldų rinkoje [turgaus aikštėje] Valstiečių Sąjungos St. Seimo nariai Ralys ir Kuzminskis [Povilas Kuzminskas] surengė mitingą. Mitingas išėjo gana įdomus, kadangi prisidėjo krikščionių dem. federacininkas [Krikščionių demokratų bendražygiai – Lietuvos Darbo federacija].

Atstovui Raliui padarius bešališką pranešimą, pusantros valandos kalbėjo federacininkas, šmeiždamas valst. sąjungą, vadindamas žydų tarnais, bažnyčios griovikais ir t. t.

Federacininkui atsakinėjo Kuzminskis, išrodydamas paveikslais [pavyzdžiais] ir faktais dėl nepamatuotų užmetinėjimų, kurio kalbą minia triskart pertraukė plojimu pritardama.

Pakalbėjus vienam iš minios nuo darbininkų, vėl žodį ėmė atst. Ralys, kurs atsakydamas federac. Juočiui į užmėtymus, prirodė faktais Juočio melus. Kunigas Pukys ėmė kelti triukšmą, kad Ralys išrodęs jog ir pačių kunigų tarpe krikšč. dem. blokas paneigė demokratijos principą: vienam klebonui palikdami dvarą, kitam kelis hektarus, o vikarą palikta jų tarnu. Kunigas Pukys ėmė rėkti: koks aš bernas? aš lygus kunigas! protestuoju ir t. t. Ralys mandagiai patarė taip neįsižeisti tarno darbininko vardu jei kunigas nori darbo federacijai vadovauti. Galop Juočys mėgino dar kalbėti, bet jau iš minių kilo bendras triukšmas ir ramybės nebsulaukdamas, kiek pašūkavęs federacininkas gavo nusileisti.“ („Lietuvos žinios“, 1922 m. rugpjūčio 15 d.)

Rinkiminės aistros neaplenkė ir Ariogalos. Čia rudenį vykusius mitingus „Lietuvos žinių“ laikraštyje nušvietė K.R. inicialais pasirašęs korespondentas.

Ariogala. Mitingas. Penktadienį IX. 29 d. per Mykolines čionai kalbėjęs krikšč. demokratų St. Seimo narys [Tadas] Aleliūnas, nieko blogo nei gero žmogus nepasakė, prašęs tik balsuoti už Darbo Federaciją ir dalino lapus [atsišaukimus]. Spalio 1 dieną buvo atvykęs Valstiečių Sąjungos St. Seimo narys K. Ralys, kuriam vargais negalais vos pavyko gaut leidimą daryt mitingą, užtai mitingas valstiečiams pavyko. Visokie krikšč. dem. užmetimai buvo išaiškinti; ir ūkininkų „nuosavybė“ ūkininkams grąžinta, o tikėjimas su kunigais bažnyčioje paliktas… Žmonės sako, dabar tai mums akys atsidarė; dabar tai mes žinome, kas tie valstiečiai ir kas krikšč. demokratai. Žemdirbiai [Žemdirbių sąjunga] mitinge buvo, bet išsižioti nedrįso; tiesa; vienas buvo užklausęs, kodėl Valst. Sąj. nuosavybę naikina, bet paprašius ateiti arčiau ir pasakyti kur, kada tai girdėjęs ar skaitęs, žmogus neteko ko sakyt ir spruko šalin. Krikšč. dem. irgi nesirodė. Baigiant mitingą žmonės reikalaute reikalavo Valst. Sąj. atsišaukimų, kad turėtų ir namie likusiems ką parnešti. [Ariogaloje] Susikūrusi nauja V. S. kuopa tikisi, kad Valstiečiai čionai turi laimėt. Užtai kunigėlis rugs. 24 d. iš sakyklos perskaitęs Vyskupo atsišaukimą į Seimo rinkikus katalikus, pasakęs: „kas balsuos už socialistus ir Valst. Sąjungą — išrišimo negaus“ ir iš katalikų būsiąs išmestas. — Štai jums Kr. dem. sąžinės ir įsitikinimų laisvė! Pažiūrėsime, ar daug tokiomis priemonėmis kr. dem. partija balsų pelnys…“ („Lietuvos žinios“, 1922 m. spalio 11).

Taigi politinės aistros buvo įkaitusios vos ne iki virimo temperatūros, o rinktis buvo iš ko – Raseinių rinkiminėje apygardoje konkuravo net 16 rinkiminių sąrašų (iš viso rinkimuose dalyvavo 36 partijų sąrašai): 1. Lietuvos socialdemokratų partijos; 2. Evangelikų: lietuvių ir vokiečių; 3. Darbininkų kuopa; 4. Lietuvos Valstiečių Sąjungos; 5. Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partijos; 6. Ūkininkų Sąjungos; 7. Rusų-gudų blokas; 8. Bežemių ir mažažemių; 9. Nepartinių Lenkų darbininkų ir smulkių ūkininkų; 10. Lietuvos Krikščionių demokratų, Lietuvos Katalikių Moterų Draugijos, Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos, Pavasarininkų ir Blaivybės; 11. „Už tautos autonomiją“ Sionistų organizacijų; 12. Lenkų Centralinio Rinkimų Komiteto; 13. Žemdirbių-Pažangos blokas [1924 m. šios partijos susijungė į Tautininkų partiją]; 14. Darbininkų, bežemių, mažažemių ir naujakurių (Darbo Federacijos); 15. Žydų susivienijimo Liaudies „Achtus“; 16. Žydų liaudies sąrašas. („Lietuvos žinios“, 1922 m. rugsėjo 9 d.)

(Tęsinys kitame numeryje)

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI