Gabrielė Janonytė: „Noriu parodyti, kad lietuviai yra stilingi“

Gabrielė Janonytė: „Noriu parodyti, kad lietuviai yra stilingi“

1934
0
DALINTIS
Gabrielė Janonytė: „Fotografuodama labiausiai jaudinausi ne dėl žinomų žmonių, o dėl to, ar aš sugebėsiu padaryti tinkamas nuotraukas“. Gabrielės tikslas – kiekvienoje merginoje ar moteryje pamatyti damą ir ją parodyti savo darbuose. Fotografės darbai nuotraukose.

Agota DANUSAITĖ


Gabrielė Janonytė – mergina, kurios gyvenimas neatsiejamas nuo mados ir fotografijos. Jauna raseiniškė, fotografiją pamilusi dar mokykloje, savo įgūdžius tobulina fotografijos studijų metu. Gabrielės darbuose – garsūs žmonės, o publikuojami jie žurnaluose ir interneto portaluose. Panašu, kad Gabrielės kelias garsios fotografės vardo link kol kas lyg rožėmis klotas, tad pakviečiau ją pokalbiui.

Asta Valentaitė.
Asta Valentaitė.

– Gabriele, kaip fotografija atsirado tavo gyvenime? Kuo tave patraukė fotografija?

– Fotografija mano gyvenime atsirado visai netikėtai. Mano brolis studijavo žurnalistiką ir fotoreportažams jam reikėjo veidrodinio fotoaparato. Įsigijus fotoaparatą, tą pačią dieną su drauge ėjome jo išbandyti. Mane iš karto patraukė ši sritis, nes patiko pačiai kurti vaizdą ir norėjau tobulėti. Tiesa, anksčiau fotografuoti man nepatiko, kai kažkas paprašydavo nufotografuoti – džiaugsmu tikrai netrykšdavau. Tačiau laikydama rankose veidrodinį fotoaparatą pagalvojau, kad galbūt aš galiu padaryti geras nuotraukas ir tobulėti.

– Ar yra žmogus, galbūt kitas fotografas, kurio darbai  tave įkvepia?

– Šiuo metu labiausiai mane įkvepia drabužių dizaineris Tom Ford. Jis sugeba subtiliai, labai skoningai pabrėžti moteriškas formas ir kiekvieną moterį paverčia tikra karaliene. Taip pat įkvėpimo ieškau ir prancūziškame kine. Juose parodoma, kokia ypatinga ir savita gali būti moteris. Pripažinkime, juk sunku prilygti prancūzių žavesiui.

modelis Solveiga Mykolaitytė.
modelis Solveiga Mykolaitytė.

– Ar teko įveikti kompleksus ir baimes jaunai merginai iš Raseinių pradėjus darbą Vilniuje? Įvairiuose renginiuose, televizijos projektuose prieiti prie žinomo žmogaus ir sakyti: „Laba diena, ar galėčiau jus nufotografuoti?“ – pripažinkime, reikia drąsos.

 – Pradžioje buvo tikrai sunku. Teko perlipti save, nes prieš tai drąsa ir pasitikėjimu tikrai nepasižymėjau. Mokykloje buvau tyli ir nedrąsi. Fotografuodama labiausiai jaudinausi ne dėl žinomų žmonių, o dėl to, ar aš sugebėsiu padaryti tinkamas nuotraukas. Juk savo kelio pradžioje daug patirties neturėjau. Bėgant laikui pradėjau vis labiau pasitikėti savimi. Buvo daug nuosmukių ir nesėkmių, buvau nuvertinama dėl savo amžiaus. Tuomet nusivyliau savimi ir net nenorėjau daugiau fotografuoti. Tačiau esu dėkinga už šias pamokas, nes jos mane užgrūdino.

– Apžvelgus tavo darbus matyti, kad daugiausia dirbi su portretais, mados fotografija. Kodėl būtent ši sritis?

– Trauka madai prasidėjo jau nuo mažų dienų. Vaikystėje siūdavau lėlėms drabužėlius, persirenginėdavau močiutės apdarais ir svajodavau dirbti mados srityje. Jau nuo mažų dienų žaviuosi moteriška elegancija, tikriausiai dėl to, kad mano močiutė visuomet pasitempusi ir labai oriai elgiasi. Todėl kiekvienoje merginoje ar moteryje matau damą ir noriu ją parodyti savo darbuose.

– Tu fotografuoji žurnalams, darai fotoreportažus interneto portalui, taip pat randi laiko asmeninėms fotosesijoms. O kurią iš šių sričių įvardintum kaip tau labiausiai patinkančią?

– Mėgstu įvairovę, o su rutina sunkiai galiu susidraugauti. Man patinka visos paminėtos sritys. Vieną dieną norisi eiti fotografuoti į renginius ar į gatves, ieškoti įdomių įvaizdžių, bendrauti su skirtingais žmonėmis. O kitą dieną norisi šiek tiek ramybės ir susikoncentruoti tik į vieną žmogų, maždaug žinoti, koks bus rezultatas. Fotografuojant renginiuose ar gatvėse sunkiai galima numatyti rezultatą, esi labiau priklausomas nuo kitų žmonių. Jei reiktų rinktis vieną sritį – rinkčiausi asmenines fotosesijas. Čia aš turiu visišką laisvę, todėl galiu atskleisti save ir pasiekti tokio rezultato, kokio aš noriu.

Paulita Baltrušaitytė.
Paulita Baltrušaitytė.

– Kuri iš darytų fotosesijų tau įsimintiniausia?

– Įsimintiniausios fotosesijos turbūt neturiu arba sunku kažką išskirti, nes visos turi savas istorijas. Tačiau pirmoji istorija, kurią prisiminiau, yra ta, kad teko fotosesijos metu bėgti nuo įkyraus gerbėjo, nes jis negalėjo paleisti mano modelio rankos.

– Darai fotoreportažus viename iš populiariausių interneto portalų apie lietuvių stilių. Taigi ką manai apie lietuvių stilių? Ar stilinga tauta esame?

– Lietuviai tampa tikri stileivos! Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvos gatvėse vis labiau ryškėja mados kultas ir galime pamatyti daug stilingų žmonių. Smagu, kad dalis mūsų tautiečių seka Niujorko, Paryžiaus ir kitų mados miestų stiliaus tendencijomis. Dėl to jie atrodo drąsiai ir išsiskiria iš minios. Kalbant apie išsiskyrimą, kartais pastebiu, kad susikerta stiliaus ir mados problema. Labai populiaru yra vaikytis mados tendencijų ir dėl to išnyksta savitumas. Aš manau, kad įvaizdžiu turime parodyti, kokia asmenybė esame, todėl reikia išsiskirti ir neatrodyti taip, kaip dauguma.

– Kai fotografuoji gatvėse ar renginiuose, kokiais kriterijais remiesi, nuspręsdama, ką nufotografuoti ir ką verta publikuoti?

– Stengiuosi fotografuoti išskirtinius ir kuo įdomesnius įvaizdžius. Noriu parodyti, kad lietuviai yra stilingi. Man įdomiausi tie žmonės, kurie nebijo išskirti arba tie, kurie pasižymi geru skonio jausmu.

– Tavo nuomone, skonis yra išlavinamas dalykas ar visgi įgimtas?

Viktorija Šaulytė.
Viktorija Šaulytė.

– Yra žmonių, kurie mėgsta maksimalizmą. Pripažinkim, kas per daug, tas tikrai neatrodo gražiai. Tačiau lavinant savo skonį maksimalizmą galima perteikti meistriškai. Minimalizmas taip pat ne visada atrodo skoningai, jo pajautimą reikia taip pat išlavinti. Manau, kad skonis yra įgimtas, bet jį reikia nuolat lavinti. Prisipažinsiu, savo fotografijos kelio pradžioje aš dažnai prasilenkdavau su geru skoniu, nes tuo metu savo skonio visiškai nelavinau.

– Kaip manai, kas yra svarbu norint būti geru fotografu?

– Visų pirma reikia tikėti tuo, ką darai, būti ryžtingu ir labai daug dirbti. Geram fotografui būtina nuolat ugdyti savo skonį. Mes kuriame vaizdą, todėl labai svarbu yra geras stiliaus jausmas ir estetika. Fotografui yra būtina išsiskirti, turėti savo stilių ir nuotraukų personažą. Labai svarbu, kad žiūrovas, pamatęs nuotrauką, galėtų tiksliai pasakyti, kieno tai darbas.

 

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI