Už Marijos ašarų versmės – Ariogala

Už Marijos ašarų versmės – Ariogala

849
0
DALINTIS

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


Trumpa miesto istorija

Ariogala – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirminė žodžio „Ariogala“ reikšmė galėjo būti kieno nors kraštas, pabaiga, pakraštys ar pan., tačiau žodžio šaknis er- (arba ar-) leidžia spėti, kad šis žodis gali būti kilęs ir iš kokio nors asmenvardžio. Taigi Ariogala galėjo būti „Ario (ar Erio) galas, kraštas“. Pirmą kartą Ariogalos vardas minimas 1253 m. karaliaus Mindaugo užrašuose. Šį kraštą niokojo kryžiuočiai, po Žalgirio mūšio Ariogaloje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1529 ar 1592 m. šią vietą imta vadinti miesteliu, turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas, o 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktas laisvojo miesto statusas (Magdeburgo teisės) ir Ariogalos herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos. 19 a. viduryje įsteigta pradžios mokykla, 1847 m. pastatyta Ariogalos evangelikų liuteronų bažnyčia, 1880 m. įsteigtas paštas. Per karus miestelis degė, jį niokojo visokio plauko kolonistai, bet laisvės dvasia visada buvo šio krašto ir jo žmonių išskirtinis bruožas – po karo iki 1948 m. apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai.

Ariogala garsi ne tik savo istorija, bet ir Švč. Mergelės Marijos ašarų Ariogalos šaltiniu, kuris teka tiesiai iš Dubysos slėnio šlaito. Šio šaltinio vanduo laikomas stebuklingu.

Ariogala – kraštas su ambicijomis

Kaip jau minėjau praėjusiame mūsų numeryje, tęsiame pažintį su mūsų rajono žymiomis ir svarbiomis vietovėmis, žmonėmis, seniūnijomis. Šiandien mūsų kelio galas – Ariogala. Ir vėl klausiu pirmų sutiktųjų: kokios vietos ir kokie žmonės jiems yra svarbiausi. Iš atsakymų aišku, jog viena svarbiausių ir gražiausių vietų – Ariogalos šaltinis, bet jis kalba labai tyliai, todėl nekalbinsiu… Kiti ariogališkiams svarbūs žmonės ir vietos: Ariogalos seniūnija ir seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė, Ariogalos bendruomenė ir jos vadovė Regina Balčaitienė bei Šatrijos autoserviso MB „Adnanas“ įkūrėjas Emilis Marijošius.

Seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė: „Mūsų pareiga – padėti žmonėms gyventi ir kurti džiaugsmą“.
Seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė: „Mūsų pareiga – padėti žmonėms gyventi ir kurti džiaugsmą“.

Seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė: „Mūsų pareiga – padėti žmonėms gyventi ir kurti džiaugsmą“

Seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė, grynakraujė ariogališkė, čia gimusi, čia augusi, čia dirbanti ir čia gyvenanti, sako, jog svarbiausias seniūnijos uždavinys – padėti žmogui gyventi be problemų, saugiai, darniai. Seniūnija, pasak ponios Reginos, viena didžiausių rajone, todėl ir darbo yra sočiai.

Pradedame pažintį miesto seniūno pavaduotojos Reginos Meškauskienės darbo kabinete ir teiraujamės pašnekovės apie miestą, jo žmones, džiaugsmus, rūpesčius, problemas. Pašnekovė teigia, kad turi kuo džiaugtis ir didžiuotis: nors kultūros namų pastatas renovuojamas, darbuotojai nemiega: įgyvendinama seniūnijos kultūrinių renginių programa, vyksta visų svarbių šaliai ir miestui datų paminėjimai, Ariogalos miesto šventė „Mūsų laiką skaičiuoja Dubysa“, rudens šventė, dalyvauta organizuojamoje akcijoje „DAROM“, pravedami gražiausių sodybų, daugiabučių namų ir įmonių konkursai-apžiūros, niekada be dėmesio nepaliekami seniūnijos vyriausieji, sudarytos palankios sąlygos sportuoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Sporto salėje nuolat organizuojamos sportinės varžybos, treniruotės. Ariogalos miesto seniūnija kartu su Raseinių r. kultūros centro Ariogaloje darbuotojais organizuoja įvairius renginius, šventes, parodas, susitikimus su įžymiais žmonėmis.

Pavaduotoja džiaugiasi, jog kartu ranka rankon dirba visos seniūnijos institucijos: mokyklos, darželis, bažnyčia, kultūros specialistai, socialiniai darbuotojai, medikai, seniūnija. Ypač smagu pasigirti, jog turime renovuotus gimnazijos ir meno mokyklos pastatus, sporto salę, Pirminės sveikatos priežiūros punktą, atnaujintą krepšinio aikštelę Melioratorių gatvėje, kur įrengti nauji krepšinio stovai ir lankai. Pavaduotoja sako, jog didelį indėlį į miesto veido gražinimą įdeda ir asmenys, kurie atlieka visuomenei naudingus darbus: valo gatves, šluoja šaligatvius, tvarko parkus, prižiūri želdinius ir gėlynus, kapines, tvarko šiukšlynus, talkina gimnazijai, lopšeliui-darželiui, bibliotekai, kultūros namams. Pašnekovė sako, jog už tai, kad pavasariais miestas pasipuošia gėlynais ir juos išlaiko iki šalnų, didžiulė padėka miestelėnams, kurie prižiūri, laisto, ravi. Pašnekovė džiaugiasi, jog buvo remontuojami keliai ir taisomos duobės, šaligatviai, pažvyruotos gatvės, duobės užlietos asfaltbetoniu, o metų eigoje žvyruotos kelio dangos buvo išlygintos, atnaujinti kelio ženklai. Gatvės apšviečiamos pagal turimas lėšas ryte ir vakare, atsižvelgiant į dienos trumpėjimą ir gyventojų poreikius. Pavaduotoja sako, jog miesto seniūnijoje yra  7-nios seniūnaitijos, o čia dirbantys seniūnaičiai labai darbštūs, pareigingi, kaimyniški ir nusipelno pačių gražiausių padėkos žodžių.

Paklausta apie žmones, kuriais didžiuojasi, pašnekovė teigia: „Tokių žmonių yra tikrai daug, jei pradėčiau vardinti, labai ilgas sąrašas išeitų, todėl paminėsiu tik pagrindinius beveik visų mūsų renginių rėmėjus: UAB „Ariogalos Gelžbetonis“ ir direktorius Alfredas Masaitis, UAB „Inkubas“ verslininkai Julius ir Janina Petkevičiai, verslininkai Jūratė ir Kęstutis Krištopaičiai, individualios įmonės „Rūta“ savininkė Nijolė Vitkauskienė ir daugelis kitų“. Paklausta apie problemas, pašnekovė tvirtina: „Jos tokios, kaip ir visur: emigracija, nedarbas, socialinės rizikos šeimos, girtuoklystė, skurdas. O viena iš Ariogalai aktualių problemų – nuotekų sistema įrengta maždaug tik pusei miesto gyventojų, tiksliau sakant, nuotekas turi tik gyvenantys daugiabučiuose namuose. Žinoma, būna didesnių ir mažesnių problemų, bet mes jas sprendžiame, nes mūsų pareiga – padėti žmonėms gyventi“.

 

Ariogalos bendruomenės aktyvas, antra iš kairės – pirmininkė Regina Balčaitienė.
Ariogalos bendruomenės aktyvas, antra iš kairės – pirmininkė Regina Balčaitienė.

Bendruomenės pirmininkė Regina Balčaitienė: „Svarbiausia ne tai, kur stovi, bet kur eini“

Kita mano stotelė šiame mieste – bendruomenės namai, kur jau renkasi moterys su idėjomis, kaip iš beverčių arba jau „nurašytų“ daiktų, tai yra atliekų, sukurti grožį ir naudą. Užsuku vidun. Patalpa nedidelė, bet labai jauki, nes jaučiasi moters rankų šiluma. Nors šilumą čia skleidžia tik elektrinis šildytuvas, nėra labai šilta, bet būrelis susirinkusiųjų to nejaučia – tariasi, matuoja, kerpa, siuva. O bendruomenės pirmininkė Regina sako: „Mes esama jauna bendruomenė, įsikūrėme tik prieš 2-jus su trupučiu metų, savo būryje turime apie 70 miestelėnų, iš kurių aktyviausi idėjų skleidėjai ir generatoriai – tik apie 20. Mes renkamės kiekvieną antradienį: šnekučiuojamės, aptariame darbus, dalinamės įspūdžiais, na, tiesiog pabūname smagiai kartu. Aš visą gyvenimą dirbau mokykloje, su vaikais, jaunimu, žmonėmis, todėl ir dabar senjoraudama jaučiu bendravimo būtinybę. Panašaus likimo – tai yra buvusių mokytojų senjorų mūsų bendruomenės aktyvistų sąraše yra ne viena. Kodėl savo veiklą pasukome nurašytų daiktų gaivinimo linkme? Šį impulsą davė 2015 m. paskelbta atliekų mažinimo savaitė Europoje, kur mes iš įmonės „Camira“, įsikūrusios Ariogaloje, gavome medžiagos atraižų, siūlų, kitų reikalingų daiktų ir pradėjome kurti. Pasisekė, todėl šios veiklos krypties nepaleidžiame iš rankų ir dabar. Savo kūrinius už simbolinę kainą pardavinėjame miesto šventėse ir renginiuose, nes mums svarbu ne uždirbti, bet dirbti, juk svarbiausia žmogui ne tai, kur stovi, bet kur eini. Mes džiaugiamės, kad esame reikalingos, kad turime veiklos ir vietą, kur galima susibėgti. Žinoma, norėtųsi, kad mūsų būrelis augtų, kad jaunėtų, kad ir vyrai čia sau veiklos susirastų, nes dabar jie yra tik mus palaikančioji komanda, o ne aktyvūs dalyviai. Mes tikrai nežadame sustoti, juolab, kad turime ir seniūnijos palaikymą, tad rinksimės, dirbsime ir kaimynus savo darbais džiuginsime. Sako, galima verkti, kad neturi batų, bet tik iki to momento, kol nepamatai žmogaus be kojų – gyvenimas turi daug spalvų, svarbu norėti jas pamatyti. Žinoma, ši veikla – tai tik viena iš daugelio, nes mes ir keliaujame, pramogaujame, mokomės. Žodžiu, gyvename turiningai“.

Iš atliekų sukurti suvenyrai džiuginą akį ir širdį.
Iš atliekų sukurti suvenyrai džiuginą akį ir širdį.

Iš tikrųjų, prie to, ką pasakė pirmininkė, neturi ką pridurti nei čia susirinkusios moterys, neturiu ir aš. Palinkėjusi šviesių gyvenimo spalvų, lekiu į Emilio Marijošiaus autoservisą (apie tai skaitykite kitame puslapyje).

Keliaudama atgal stabteliu prie žymiojo šaltinio, pasigrožiu slėniu, o galvoje kaip genys snapu kalena mintis: „Viešpatie, kokiame gražiame pasaulio kampelyje gyvename“.

Mieli Ariogalos žmonės, dalinkitės savo gyvenimo šiame Dievo užantyje nuotrupomis ir nuotraukomis, mintimis ir komentarais el. paštu  stanislava@naujasrytas.lt, tel. 8 652 82 653, o mes publikuosime visa tai savaitės temos atgarsiuose.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI