Dainų diena „Tu mums viena“

Dainų diena „Tu mums viena“

492
0
DALINTIS
Akimirkos iš Dainų dienos renginio.

Vytautė STULSKYTĖ


Akimirkos iš Dainų dienos renginio.
Akimirkos iš Dainų dienos renginio.

Dainų šventė yra išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys, jį 2003 m. UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausia dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi keletą metų. Liepos 4–9 dienomis Vilniuje vyko 8-asis Lietuvos moksleivių Dainų šventės renginys. Kartu su kitais rajono kolektyvais šventėje dalyvavo ir Raseinių meno mokyklos, Raseinių rajono kultūros centro ir Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos merginų choreografinės grupės kartu su pučiamųjų orkestru, kuriam vadovavo vadovė Aušra Jukilaitienė. Liepos šeštą, Valstybės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, merginos pasirodė Dainų dienoje „Tu mums viena“ su kitomis choreografinėmis grupėmis, viso per 450 merginų. Panorome ir mes sužinoti, kaip sekėsi ilgas pasiruošimas Dainų dienai ir, žinoma, sužinoti, kokius įspūdžius parsivežė mūsų kraštiečiai.

– Kaip vyko pasiruošimas Dainų šventei? Kiek laiko ruošėtės?

– Pasiruošimas vyko ištisus metus, pradedant nuo seminarų, šokių pristatymų, apmokymų. Merginos nėra tik orkestro šokėjos,  jos šoka kolektyvuose, repetuoja, koncertuoja su kitais grupės šokėjais, todėl teko daug ruoštis papildomai skiriant laiko – moksleivių žiemos, rudens atostogų, savaitgalių metu. Peržiūra vyko balandžio 2-ąją. Mūsų ilgas darbas buvo įvertintas labai gerai, patekome į stipriųjų grupę, kuri šokių brėžinius šoko aikštėje. Gerai, kad koncertų turėjome ir kaip orkestro šokėjos Žaiginyje, Jurbarke ir, žinoma, Raseiniuose.

Akimirkos iš Dainų dienos renginio.
Akimirkos iš Dainų dienos renginio.

– Kokius įspūdžius paliko šis renginys?
– Visos  merginos labai laukė šventės. Kelioms šokėjoms ši Dainų šventė jau ne pirma, jos puikiai žinojo, ko tikėtis: bus daug darbo, nuovargio ir mažai miego. Taip, prakaito išliejome nemažai, bet šventė atpirko viską, po jos visi šypsosi, laimingi, fotografuojasi, net ir nepažįstami mojuoja atsisveikindami. Tai nuostabu! O aš labai didžiavausi ir džiaugiausi savo merginomis, jos tokios geros, darbščios, draugiškos, pareigingos ir pačios gražiausios.

– Kur buvote apgyvendinti?
– Gyvenome Vilniaus Abraomo Kulviečio gimnazijoje, labai gražioje choreografijos salėje. Šioje mokykloje buvo apgyvendinti visi mūsų rajono mokiniai kartu su Ukmergės miesto 400 dalyvių. Dienos metu būdavo ramu, šurmulys atsirasdavo tik vakare ir šiek tiek nakties pradžioje. Kaip minėjau, mano merginos geros, tad 24 valandą jau miegodavom.

– Ar buvo labai įtempta dienotvarkė? Galbūt galėjote skirti laisvo laiko sau ir kažkur nueiti?

– Išvykome iš Raseinių liepos 4-ąją, 6.00 val. ryto tiesiai į repeticiją. Pirma diena buvo tikrai sunki, vyko net trys repeticijos. Kitos dienos, palyginus su ankstesnėmis Dainų šventėmis, tikrai buvo lengvesnės. Man, kaip vadovei, ši Dainų šventė – penktoji. Man ypač sunkios buvo 2009 m. ir 2012 m. Dainų šventės, kada pačiai reikėjo dirbti su savo Dainų šventei kurtais šokiais. Nors, atrodo, laisvo laiko ir buvo, bet pats pasiruošimas koncertui pakankamai ilgas. Juo labiau, kad ir išvažiavome namo tuoj po renginio. Visa diena buvo užimta tvarkymuisi, ruošimuisi. Vien 24-ioms merginoms sutvarkyti plaukus užtruko ilgiau kaip dvi valandas. Kaip viena lydinti mokytoja sakė: „nučiupinėtos nuo galvos iki kojų“. Patikėkit, ne be reikalo sakau, kad pačios gražiausios. Bet pasivaikščiojimui po miestą laiko nebeužteko.

– Spaudoje, daug buvo rašoma apie netinkamą maitinimą. Ką galėtumėte  Jūs apie tai pasakyti?
– Maitinimas? Mums užteko. Vaikai daugiau namuose būna išrankūs maistui: to nenoriu, tas nepatinka. Kai esi pavargęs, viskas tinka, o jei mažai ar norisi ko nors skanaus, yra parduotuvės.

– Kiek iš viso dalyvavo raseiniškių moksleivių? Kokie buvo jūsų visų tarpusavio santykiai?

– Į Dainų šventę vyko apie 200 mūsų rajono moksleivių. Gyvenome kartu, bet retai susitikdavome, nes repeticijos kolektyvams vykdavo skirtingu laiku. Vakare susitikdavome su vienais ar kitais moksleiviais, mokytojais. Žinoma, bendravome, ypač eilėje prie dušų… Mes visi esame pažįstami, todėl tiek mokytojai, tiek moksleiviai, būdami Raseiniuose ar Vilniuje, turime apie ką pasikalbėti.

Kaip Mata Hari yra pasakiusi: „Šokis – tai poema, o kiekvienas jo judesys – žodis“. Du galingi elementai – daina ir šokis – yra neatsiejami. Tai menas, išraiškos priemonė ar atsipalaidavimo būdas, kiekvienam tai suteikia vis kitokį potyrį. Kiekvienas laikmetis, kurį gyvena žmogus, tauta, žmonija, turi palikti ateities kartoms savo vienintelę žemę žydinčią, taikią, kupiną saulės šviesos ir žmogaus kūrybos.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI