Ištarti vardą, išgirsti likimą, išsaugoti praeitį

Ištarti vardą, išgirsti likimą, išsaugoti praeitį

747
0
DALINTIS
Raseiniškiai jaunuoliai, dalyvavę Vilties ir gedulo dienoje Vilniuje.

Vytautė STULSKYTĖ



Birželio 14 d. Raseinių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos nariai ir kiti pilietiški ir aktyvūs mūsų krašto jaunuoliai dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjime Vilniuje. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai. Tremtinių aukų pagerbimo šventė prasidėjo valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Po ceremonijos Raseinių jaunimas dalyvavo eisenoje per Gedimino prospektą iki Aukų gatvės skvero. Raseiniškiai taip pat prisijungė prie „Misija Sibiras“ organizuotos atminties akcijos „Ištark, Išgirsk, Išsaugok“, kurios metu buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai ir pavardės bei nurodomi jų likimai (liko tremtyje ar grįžo į tėvynę). Kornelija Būtytė ir Rokas Juzikis, jaunuoliai, dalyvavę gražioje atminties akcijoje, panoro pasidalinti savo nuotaikomis birželio 14-ąją bei pamąstymu apie mūsų valstybės praeitį, dabartį ir būsimą ateitį.

– Vykote į atminties akciją „Misija Sibiras“. Kokios nuotaikos lydėjo tą dieną?

Kornelija BŪTYTĖ
Kornelija BŪTYTĖ

Kornelija Būtytė: Jaudulys, kai palinkus prie knygos skaitai vardus ir pavardes žmonių, kurie grįžo, negrįžo ar kurių likimas ir liko nežinomas. Lydėjo vienybės jausmas ir džiaugsmas, matant įvairaus amžiaus žmones, stovinčius prie knygos, kurioje įamžinti daugiau nei 22 tūkstančių žmonių likimai, norinčius prisiliesti prie istorijos, kuri mus visus vienija.

Rokas JUZIKIS
Rokas JUZIKIS

Rokas Juzikis: Tada vyravo ramybės ir susikaupimo nuotaikos, nes šią svarbią mums, lietuviams, dieną reikia pagerbti už mūsų valstybę kentėjusius ir daug vargo išgyvenusius gyventojus, kurie per prievartą buvo išvežti, išplėšti iš savo normalaus gyvenimo. Taip pat didžiavausi dabartiniu aktyviu Lietuvos jaunimu, nes ir šiais laikais atsiranda asmenų, kurie aktyviai kuria ir dalyvauja pilietinėse akcijose, kuria tokius svarbius įvykius bei parodo, jog ir jiems rūpi aktualios temos.

– Ką jums reiškia mūsų valstybės istorija?
K. B.: Mane ji žavi. Mane žavi žmonės, kovoję už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, jų pasiryžimas ir drąsa, pasiaukojimas ir kilnumas. Jaučiu jiems neapsakomą pagarbą ir dėkingumą. Prisilietimas prie valstybės istorijos leidžia į ją pažvelgti kiek kitaip bei susitaikyti su jos skaudžiais faktais. Praeitis kuria ateitį, leidžia iš jos pasimokyti ir pradėti vertinti dalykus, kurie iš pradžių neatrodė tokie svarbūs. Aš džiaugiuosi, kad esu laisva, kad galiu laisvai vaikščioti savo gimtinės takeliais, viešai reikšti savo nuomone, vadovauti, kurti, mylėti. Esu laiminga, kad aš turiu tam teisę. Nors viskas ir atrodo tolima, bet tuo pačiu ir taip artima. Nežinau kokius žodžius reiktų parinkti, kad tiksliai apibūdinčiau tai, ką jaučiu savo šaliai.
R. J.: Man asmeniškai istorija yra itin svarbi ir įdomi. Daug domiuosi istorija, ypač Lietuvos. Ji parodo, ką mūsų valstybė pasiekė per tokį didelį laiko tarpą ir sudaro įvaizdį, kad net ir tokia maža tauta sugeba pasiekti didelių pasiekimų bei būti svarbi pasaulyje. Taip pat verta prisiminti įvykius, gerus ar blogus, kurie yra nutikę mūsų tautiečiams, nes tada mes galime užsigrūdinti bei tapti dar stipresniais.


– Kaip manote, ar Raseiniuose pilietiškas ir patriotiškas jaunimas?

K. B.: Pas mus, kaip ir kituose rajonuose, labai įvairus jaunimas. Vieni yra abejingi viskam, kas vyksta jų mokyklose, mieste, o ką jau kalbėti apie šalį ar jos istoriją. Tačiau, mano nuomone, jie sudaro mažąją dalį mūsų rajono jaunimo. Kiti tam nėra abejingi. Jie žingeidūs, atsakingi, patriotiški ir norintys kurti geresnę Lietuvos ateitį. Raseiniuose yra ne viena jaunimo organizacija, rengianti įvairius renginius, kuriais yra prisiliečiama prie valstybės istorijos, skatinama ją prisiminti ir įvertinti buvusius įvykius.
R. J.: Mano manymu, taip, nes pastaraisiais metais mieste ir jo apylinkėse pradėjo kurtis įvairios pilietinės organizacijos (asociacija „Raseinių liberalus jaunimas“; Jaunųjų konservatorių lygos Raseinių skyrius ir t. t.). Šiose ir kitose organizacijose aktyvus jaunimas organizuoja įvairius renginius, skirtus įvairioms žmonių grupėms, ir skatina taip pat įsitraukti į visuomeninę veiklą.

– Ar tinkamai yra pagerbti tremtiniai? Ar reikalingos tokios atminties akcijos?
K. B.: Manau, kad taip. Birželio 14 dieną Vilniuje vykusi akcija buvo išties puikus būdas tremtiniams pagerbti. Taip pat tai buvo puikus būdas suvienyti mus, Lietuvos žmones, savo gyvenimu kuriančius Lietuvos istoriją. Be to, panašus renginys vyko ir Raseiniuose, todėl manau, kad jie yra pagerbiami tinkamai. Ir manau, kad tokios akcijos yra be galo reikalingos, nes tokie žmonės turi būti prisiminti, įvertinti ir pagerbti.
R. J.: Jie yra pagerbti tinkamai, nes birželio 14 d. kasmet minima kaip Gedulo ir vilties diena, kada yra pagerbiami visi tremtiniai ir aukos. Šios ir kitos akcijos tikrai svarbios, nes lietuviams, kaip mažai tautai, yra svarbu atminti žuvusiuosius ir nukentėjusius dėl to, jog mūsų populiacijos mastu tai buvo dideli skaičiai. Taip pat labai yra pagirtina šių metų akcija, kada buvo akcentuojama ne tremtinių skaičius, bet likimai. Mano manymu, buvo tikrai gera idėja išvardinti visų žmonių pavardes, o ne vien sakyti skaičius. 

– Ar šiomis dienomis galime būti užtikrinti dėl savo ir šalies laisvės?
K. B.: Mes dėl nieko negalime būti užtikrinti, mes niekaip negalime nuspėti, kas bus rytoj, už kelių mėnesių ar po metų. Bet aš tikiu, kad nesvarbu, kas benutiktų, Lietuvos žmonės nepasiduos. Mūsų istorija pamokanti. Jei kažkada okupacija nepalaužė Lietuvių žmonių dvasios, jie neprarado vilties grįžti namo (ir kai kuriems tai pavyko), tai ir mes tokioje situacijoje negalėtumėme pasiduoti, nes dabar mums yra žinoma, kad viskas šiame pasauly yra įmanoma.
R. J.: Po dviejų Pasaulinių karų nusilpusios Europos valstybės viena kitai prisiekė daugiau nebevykdyti tokiu agresyviu veiksmų ir bandyti spręsti problemas taikiai, kas buvo sėkmingai vykdoma iki šiol, tačiau kai kurių agresyviai nusiteikusių valstybių politika trikdo tokį pasaulio režimą ir bando destabilizuoti padėtį įvairiuose regionuose. Nors ir yra iškilęs nerimas dėl mūsų valstybės saugumo, tačiau turime išlikti pozityvūs ir toliau remtis savo sąjungininkais bei uoliai bendradarbiauti su jais, kad užtikrintume savo saugumą.

Labai džiugu, kad tokios dienos, kaip birželio 14-oji, yra tinkamai paminėtos, tremtiniai yra pagerbti. O dar gražiau, kai prie to prisideda jauni ir gražūs žmonės, kuriems įdomi ir svarbi mūsų šalies istorija, skaudūs žmonių išgyvenimai.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI