Naujienos iš LR Seimo

Naujienos iš LR Seimo

864
0
DALINTIS

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Seimo narys Remigijus Ačas, matydamas, kad įvedant tiesioginius mero rinkimus Įstatymų leidėjas Seimas neapsižiūrėjo ir padarė daug spragų, 2016 metų sausio mėn. 26 d. užregistravo Seimo kanceliarijoje Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą XIIP 3989, o kovo mėn. 3 d. pateikė antrą šio įstatymo pakeitimo projekto variantą „Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 16, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą“. Jame siūloma: „Meras per vieną mėnesį nuo jo priesaikos priėmimo dienos turi pateikti savivaldybės tarybai mero pavaduotojo ir savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūras. Jeigu pasibaigus dviejų mėnesių terminui savivaldybės taryba nepaskiria į pareigas minėtų vadovų, jų kandidatūras savivaldybės tarybai per 5 kalendorines dienas teikia ne mažiau kaip ½ visų tarybos narių. Per 10 kalendorinių dienų nuo kandidatūros pateikimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas ir administracijos direktorius. Šios skyrimo į pareigas nuostatos taikomos, kai mero pavaduotojas ir administracijos direktorius atleisti iš pareigų prieš terminą“.

Praėjusią savaitę Seime prasidėjo aistringos diskusijos dėl minėto įstatymo pataisų. Kaip ir dera, pirmieji į mūšį „už merą“ stojo Darbo frakcijos atstovai. Keista tik, kad darbietis Seimo narys Darius Ulickas tą bandė padaryti kitų savo bendrapartiečių rankomis, o konkrečiai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, taip pat darbiečio V. Bukausko rankomis, kuris adresuoja naująsias pataisas konkrečiam, o tiksliau, mūsų – Raseinių rajonui (nors viešai teigia priešingai). O pataisų esmė, pasak Seimo nario E. Jonylos: „…siekis, kaip ir dabartinio Raseinių mero, kad būtų nauji rinkimai. Jei meras, pavyzdžiui, nenorės, jis sąmoningai konfrontuos su valdančiąja dauguma, neteikdamas jiems priimtinų kandidatūrų arba teikdamas specialiai jiems nepriimtinas kandidatūras, nes jam prarasti nėra ko. Jis sieks, kad būtų ĮVESTAS tiesioginis valdymas ir RENGIAMI NAUJI rinkimai. Rinksime ir rinksime“.

Darbiečio V. Bukausko teikiamų pataisų esmė: nustatyti, kad, ……. mero pavaduotojo (pavaduotojų) ar savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, per du mėnesius nuo šių įgaliojimų nutraukimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ar savivaldybės administracijos direktorius (jų nepaskyrus grėstų tiesioginis valdymas ir priešlaikiniai rinkimai).

Kol nepaskirti administracijos direktorius ir jo pavaduotojas, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Nustatyti teisę merui, kai jis išrenkamas savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, siūlyti savivaldybės tarybai atleisti iš pareigų asmenis, einančius administracijos direktoriaus pareigas, pavaduotojų pareigas, ir siūlyti į šias pareigas kitus asmenis (ar ne čia ir yra šuo pakastas!!!). V. Bukauskas siūlo patobulinti Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo įvedimą. Ar tai reiškia, kad nepaskyrus kitų asmenų – tiesioginis valdymas ir priešlaikiniai rinkimai? Ar neatrodo, kad tarybos nariai, taipogi išrinkti tiesiogiai, tampa tik stebėtojais taryboje, negalinčiais nei nieko įtakoti, nei nieko pakeisti. Na, tiesiog minkštas kilimėlis po mero kojomis. Kam jie tokiu atveju išvis reikalingi? Kad galvą linkčiotų ir balsuotų „už“, nes jei prieš – gali būti paleisti? Ar Jums tai nieko neprimena?

Toliau bandysime atpasakoti Seimo posėdį, cituodami pasisakymų ištraukas

R. AČAS kreipėsi į pataisų teikėją V. Bukauską: „Ar jūs pritariate tam, kad vis dėlto komitetas, įvesdamas tiesioginius mero rinkimus, padarė labai didelę spraga – ĮSTATYMO BROKĄ, neapsižiūrėjo, ir šiandien viename rajone turime didelį gaisrą ir problemą. Taip gali atsitikti ir kitame rajone. Tačiau ar jums neatrodo, kad jūs, kaip komiteto pirmininkas, nebandote įstatymais išeiti iš šitos krizės, ištaisyti padarytą broką, bet dar giliau šiuo įstatymu tą krizę gilinate? Ir tai, ką jūs dabar kalbate, jūs sakėte, kad padarėte viską, kad būtų įteisinti tiesioginiai mero rinkimai. Bet aš atsimenu, kai Seime buvo svarstomas šis klausimas, buvo pasakyta: mes nebespėsime pakeisti Konstitucijos, todėl dabar padarykime, kad įvyktų tiesioginiai mero rinkimai, toliau keisime Konstituciją, tobulinsime įstatymus. Ir mano klausimo antra dalis: ką komitetas padarė po šito pažado, kad būtų keičiama Konstitucija, nes aš nemačiau nė vieno žingsnio iš jūsų pusės ir jokio užregistruoto projekto?“

M. PETRAUSKIENĖ „už“ – ( LSDPF), rengusi tiesioginių mero rinkimų įstatymą: „Iš tikrųjų rengiant įstatymą buvo labai sunku numatyti visus galimus niuansus. Tai, kas įvyko ir dėl ko ši pataisa, tai čia yra toks išskirtinis, sakyčiau, Raseinių atvejis. O toliau burti, kaip būtų, jeigu būtų, tai tikrai kol kas nieko neįvyko kitose savivaldybėse, tarybose. Aš tikrai siūlyčiau pritarti šiai pataisai, nes tuomet bus aiškumas, kai kadencijos vidury netekus pareigų yra duodamas terminas du mėnesiai, kad būtų paskiriamas administracijos direktorius“.

R. AČAS: „Aš esu prieš V. Bukausko teikiamas pataisas, bet esu „už“ kad būtų išspręsta ši problema, ir esu giliai įsitikinęs, kad ne taip ji turi būti sprendžiama. Aš kaip tik pateiksiu kitą įstatymo projektą, t. y. alternatyvų įstatymo projektą, kur bus konkretus siūlymas, kaip turi būti sprendžiamas šitas klausimas. Man gaila, kad komiteto pirmininkas sako, kad ne Raseinių atvejį turi omeny, bet visi kalbame apie Raseinius. Aš manau, kad meras negali būti durnai užsispyręs ir teikti tik Darbo partijos kandidatus į administracijos direktoriaus ar vicemero atsilaisvinusias pareigybes. Jeigu susiformavo nauja valdančioji dauguma ir yra prašoma teikti socialdemokratų kandidatą į administracijos direktoriaus postą, kuris turi administracinio darbo patirtį: dvi kadencijas yra dirbęs administracijos direktoriumi, o paskutiniuose rinkimuose keliais balsais pralošė tiesioginiuose mero rinkimuose. Meras negali neskirti vien todėl, kad pastarasis yra stiprus kandidatas ir jo bijoma kaip oponento ar stipraus konkurento. Jeigu po mėnesio vėl yra bandoma siūlyti teikti konservatorių atstovą, buvusį rajono merą, dabartinis meras teigia, kad nepasitikintis ir juo, todėl neteiksiąs ir bet kokia kaina teikia Darbo partijos atstovus. Na, gerbiamieji, aš manau, jeigu kvailioja meras, nirkados negalima daryti taip, kad būtų įvestas tiesioginis valdymas ir rengiami priešlaikiniai rinkimai. Manau, mes rinkdami merą gal jam papildomų įgaliojimų ir nepridėjome, bet darėme viską, kad meras būtų vienijantis, cementuojantis asmuo, kuris ieškotų kompromiso su visais. Jis negali vadovautis principu, kad jeigu bus ne taip, kaip aš noriu, bus tiesioginis valdymas ir priešlaikiniai rinkimai. Todėl, manau, reikia balsuoti prieš“.

Balsavo 45 Seimo nariai: už – 17, prieš – 5, susilaikė 23. Taigi darbiečių teiktam įstatymų projektui nepritarta.

Po to pirmininkaujantis pakvietė į tribūną Seimo narį Remigijų Ačą, kuris pateikė pateikė alternatyvų Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą Nr. I-533 11, 16, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3989(2).

edmundas_jonyla
Edmundas Jonyla
darius_ulickas
Darius Ulickas
ATT00065
Remigijus Ačas

R. AČAS: „Esmė yra ta, kad ar turi meras valdančiąją daugumą, ar jis yra opozicijoje, manau, jis turi ieškoti kompromiso. Ir čia yra tikrai neignoruojama mero valia, nevaržomi jo įgaliojimai. Mano įstatymo pataisa yra labai paprasta: nesvarbu – meras naujai išrinktas ar ne, bet jei mero vadovavimo laikotarpiu administracijos direktorius ar vicemeras neteko įgaliojimų, per du mėnesius turi būti paskirtas ar administracijos direktorius, ar vicemeras, o kandidatūrą teikia meras. Jis privalo pateikti kandidatūrą per mėnesį. Nepateikus per mėnesį kandidatūros arba pateiktai kandidatūrai nepritarus per du mėnesius, valdančioji dauguma, t. y. daugiau kaip pusė savivaldybės tarybos narių, per 5 dienas teikia kandidatūrą, kuri turi būti patvirtinta per 10 dienų. Aš manau, kad du mėnesiai (laikas merui surasti kompromisą) yra tikrai protingas terminas ir negali būti taip, kad savivaldybė dirbtų be administracijos direktoriaus, be vicemero.

Dabar įsivaizduokime situaciją, jeigu meras susirgtų, kad ir tame pačiame Raseinių rajone, kas eitų pareigas? Nėra kam: vicemero nėra, administracijos direktorius nepaskirtas ir Savivaldybės darbas paralyžiuotas. Eiti tokiu keliu, kaip buvo prieš tai bandoma, įvedant tiesioginį valdymą? Taip, dabar meras aiškina visiems labai garsiai: aš esu išrinktas tiesiogiai, aš esu vos ne tarybos direktorius“, tarybos nariai man turi paklusti, bus taip, kaip aš pasakysiu, nebus taip – bus tiesioginis valdymas…

Deja, kai yra tokia mero mąstysena, kad jis yra aukščiau tarybos, o visi tarybos nariai yra nulis – susidaro tokia situacija.

Aš manau, kad jeigu susidarė reali kita valdančioji dauguma, meras turi ieškoti kompromiso. Beje, kiek žinau, Jurbarke taip ir įvyko. Susidarė kita valdančioji dauguma, tačiau meras rado kompromisą ir dirba toliau. Aš siūlau šitam įstatymo projektui pritarti ir jį palaikyti“.

E. JONYLA (LSDPF): „Aš palaikau jūsų iniciatyvą. Iš esmės tai konkretūs siūlymai, kurie bent šiek tiek stabilizuotų padėtį. Aš manau, kad gal ir bus kitų pasiūlymų, bet čia labai rimtas pasiūlymas. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, jeigu vis dėlto dėl šio klausimo pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Aš turiu tokių įtarimų, kad tas klausimas gali būti vilkinamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete“.

R. AČAS (TTF): „Aš tikrai buvau irgi numatęs kreiptis į Seimą ir prašyti, kad taip ir būtų, nes vis dėlto pripažinkime, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prieš metus padarė tam tikrą broką. Suprantu, kad nelabai jie nori pripažinti, kad yra padarytas brokas. Aš manau, kad vis dėlto Teisės ir teisėtvarkos komitete yra sukoncentruota daugiau teisininkų, kurie pažiūrės plačiau į šitą klausimą ir, kaip pagrindinis komitetas, manau, tikrai ras sprendimo būdą, o jei yra kokių nors mano įstatymo pataisoje netikslumų – pataisys. O kaip papildomas komitetas, manau, gali būti bet kuris. Čia girdėjau repliką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galbūt ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“.

D. ULICKAS (DPF): „Gerbiamas pranešėjau, jūs prieš tiesioginius mero rinkimus labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakėte būtent už mero, kaip institucijos, savarankiškumą ir didesnes galias. Tai buvo ir spaudoje, ir jūsų viešuosiuose pasisakymuose. Nepasisekė jums tie tiesioginiai mero rinkimai asmeniškai. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar nematote, kad tai bus grįžimas atgal į praeitį ir sugrįš ta pati valdančiosios daugumos nuomonė, diktatūra, nuolatinis valdančiųjų daugumos susidarymas, ir tai bus dar didesnis chaosas bet kurioje savivaldybėje, neskaitant jau… Dėkui“.

R. AČAS (TTF): „Tą temą jūs eskaluojate ir rajono spaudoje. Mano nuomonė nė kiek nepasikeitė. Aš buvau už tiesioginius mero rinkimus ir esu už tiesioginius mero rinkimus, tačiau man gaila, kad po šito žingsnio, kai mes įvedėme tiesioginius mero rinkimus, dėl Konstitucijos pataisos mes nė žingsnio nežengėme. Dabar tuose pačiuose Raseiniuose meras bando visiems rajono gyventojams aiškinti: aš tiesiogiai išrinktas, nors mes visi įstatymo leidėjai žinome, kad kokių nors ypatingų įgaliojimų merui nepridėjome. Tačiau tiesiogiai išrinktas meras gavo daugiau įpareigojimų, jis atsakingas už sklandų savivaldybės darbą ir stabilumą savivaldybėje.

Konstitucijoje yra įtvirtinta ir Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs apie atsakingą valdymą. Aš manau, kad dabartinis meras neturi absoliučiai supratimo apie atsakingą valdymą, jis turėtų visiškai kitaip elgtis, konsoliduoti tarybos darbą, o ne skaldyti. Aš manau, kad kai kurie Seimo nariai neturėtų prisidėti prie tos anarchijos tolimesnio skleidimo…“

E. ŠABLINSKAS (LSDPF): „Ar šitos pataisos tik dar labiau nepagilins plyšio, kai meras, nepasisekus, už jį rinks taryba ir po to jūs… Jeigu išmetame ir panašiai, ir tada dauguma, kuri yra nusiteikusi prieš merą, įstato savo mero pavaduotojus, direktorių ir tada darbo gali visai nebebūti? Ką tuo metu daryti, kaip įstatymo normas keisti?“

R. AČAS (TTF): „Gerbiamas kolega, aš manau, gal jūs praklausėte arba neįsiskaitėte. Yra du mėnesiai, tiksliau, mėnuo merui pateikti kandidatūrą. Dar per mėnesį taryba turi patvirtinti pateiktą kandidatūrą. Tai yra intensyvus derybų laikas. Toje vietoje turi būti surastas kompromisas. Jeigu nesurandama kompromiso, vadinasi yra susidariusi valdančioji dauguma, kuri šiuo klausimu nepalaiko mero ir mato kitą kandidatūrą, ją siūlo ir tvirtina. Čia, jeigu valdančioji dauguma nepalaiko mero šituo klausimu, tai nepalaikys ir dėl kitų klausimų. Vadinasi, bus paralyžiuotas savivaldybės darbas. Įsivaizduokim… Aš galbūt netinkamą pavyzdį pasakysiu, bet aš žinau, po šitų Seimo rinkimų, po šitos kadencijos, Prezidentė išėjo ir viešai pasakė – aš norėčiau teikti kitą Ministrą Pirmininką, norėčiau kitokios valdančiosios daugumos, bet aš teikiu šią kandidatūrą, nes yra tokia valdančiosios daugumos valia. Aš manau, kad ir meras (čia galbūt ne labai tinkamas pavyzdys) turi irgi puikiai suprasti, kad valdančiosios daugumos yra tokia valia, nes valdančioji dauguma tuo metu prisiima už rajono reikalus visą atsakomybę. Meras iš keršto arba specialiai kenkdamas visada norės kuo prastesnį administracijos direktorių paskirti, kad įrodytų, pažiūrėkit, aš esu teisus, nes jis ir valdantieji daro kvailystes rajone.

B. PAUŽA (LSDPF): „Mes sprendžiame dabar grynai lyg Raseinių klausimą. Aš norėčiau paklausti. Kiek žinau iš spaudos, jūsų taryba kreipėsi į teismus, kad meras būtų ar pašalintas, ar pareikšta interpeliacija. Prašau pasakyti, jeigu šitai įvyktų, kaip jūs jaučiate, tada nebūtų reikalo ir svarstyti šito Raseinių klausimo?“

R. AČAS (TTF): „Aš vėlgi nenorėčiau sutikti, kaip jūs sakote, kad tai Raseinių klausimas. Labai gerai, kad jūs žinote mūsų situaciją. Taip, ten yra nesutarimų. Ten meras galimai pažeidė įstatymus. Yra kreiptasi į teismą, tačiau nepriklausomai nuo to, kada tie procesai vyks – įvyks po trijų ar po keturių mėnesių, bet įsivaizduokime dar situaciją: jeigu teismas pasako, kad meras pažeidė įstatymus ir jis nušalinamas, o vicemeras ir administracijos direktorius nepaskirtas… Kas tada???

Tai dar kartą įrodo, kad šitą įstatymą būtina priimti, nesvarbu, ar tai Raseiniams, ar kitai savivaldybei, bet labai svarbu, kad turėtume valdomą situaciją. Aš manau, kad per Nepriklausomybės 26 metus mes dar neturėjome precedento Lietuvoje, kad būtų į kurį nors rajoną įvestas tiesioginis valdymas. Tikrai čia nėra ta situacija, dėl kurios reikėtų įvesti tiesioginį valdymą“.

Motyvai už įstatymo projektą – J. Razma

J. RAZMA (TS-LKDF): „Tikrai yra logiškas kolegos siūlymas ir į jį tikrai reikėtų žiūrėti plačiau, ne tik Raseinių konkrečios situacijos kontekste. Tai, kad mes merui suteikėme išskirtinę teisę siūlyti kandidatus į vicemerus, į administracijos direktorius, yra tam tikra privilegija, tai yra mero pareigybės sureikšminimas, bet tai nėra kokia nors konstitucinė būtinybė. Jeigu iš tikrųjų taip atsitinka, kad meras nesugeba atsakingai ta galimybe pasinaudoti, čia visiškai normalus dalykas, kad po tam tikro laiko siūlo tuos pareigūnus kiti tarybos nariai. Jau ir taip R. Ačas užkėlė labai jau didelius rodiklius – du mėnesius siūlyti gali tik dauguma. (…..) Aš manau, kad šiaip galėtų būti daug paprastesni siūlymai, nes iš tiesų nėra Konstitucijoje įtvirtinta kokia nors mero išskirtinė teisė, kur tik jis galėtų tai daryti“.

Balsavo 42 Seimo nariai: už R. Ačo teiktą pataisą – 24, prieš – 7, susilaikė – 11. Įstatymo projektui pritarta.

Taigi pirmas mūšis, kuriame Seimo narį R. Ačą palaikė 51 Seimo narys: Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų Sąjūdžio frakcijos bei Mišri Seimo narių grupė ir 3 socialdemokratų partijos atstovai, pasirašydami prašymą „Dėl klausimo privalomo įtraukimo į darbotvarkę“, laimėtas, bet kova dar tęsiasi. Kova, į kurią įtraukti ne tik Raseiniai, bet ir visa Lietuva. Ir būtų gerai, kad ši kova baigtųsi kuo greičiau, nes kas, jei ne istorikas meras, turėtų žinoti, jog ilgas karas galiausiai pribaigia nugalėtoją.

Jums pristatėme mūsų rajono gyventojų rinktų Seimo narių: R. Ačo teiktas Vietos savivaldos įstatymo pataisas bei E. Jonylos ir D. Ulicko komentarus. G. Mikolaitis minėto projekto svarstyme ir balsavime nedalyvavo, todėl jo paklausėme – kodėl? Ponas Seimo narys Gintautas pareiškė, kad jau 3 savaitės, kaip blogai jaučiasi ir projekto svarstymo metu sirgo. Patarlė sako: patikintą – patikrink, ką aš ir padariau. Ogi tikrai, yla lenda iš maišo: G. Mikolaitis užsiregistravęs abiejuose – rytiniame ir vakariniame 2016 metų kovo 17 dienos posėdžiuose, kur buvo svarstomi Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektai. Reiškia, buvote Seime, ponas Gintautai, bet kaip gi čia išeina, kad Jums sveikata pablogėja tuo metu, kai svarstomi rajono žmonėms svarbūs reikalai? Gal Jūs sergate alergija Raseiniams, kad ne tik Seimo, bet ir rajono reikalai Jums „dzin“? O ir liga keista: ryte – sveikas, per pietus – sveikas, 15.24 val. dar balsuoja „Neįgaliųjų soc. integracijos įstatymo“ pateikime, o jau svarstant Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą ir balsavime, kuris vyko 16.33 val., liga taip „suriečia“, kad žmogus tiesiog „išgaruoja“. Būna gi tokių įdomių ligų: anksčiau vaikai, neparuošę pamokų, mokytojai teisindavosi: „sirgau“.

Linkime pasveikti, ponas Gintautai!

 

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI