Raseiniškiai pirmieji išbando Savivaldos įstatymo netobulumą

Raseiniškiai pirmieji išbando Savivaldos įstatymo netobulumą

961
0
DALINTIS
www.lrs.lt

 

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


Vietos savivaldos įstatymo spragos Raseinių rajoną stumia į dvivaldystę, nes vienuose dokumentuose numatyta mero viršenybė sprendžiant kai kuriuos klausimus, o kituose – Tarybos. Be to, nenumatyta, kaip turi elgtis politikai, kai meras konfrontuoja su valdančiąja savivaldybės Tarybos dauguma. Bet nėra padėties be išeities: Raseinių politikai sulaukė parlamentaro Remigijaus Ačo palaikymo – Seime įregistruotos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Jomis numatoma, kad merui ilgiau kaip mėnesį nepasiūlius kandidatų į vicemerus ar savivaldybės administracijos direktorius, arba Tarybai nepritarus mero pasiūlytoms kandidatūroms, savivaldybės Taryba (daugiau nei pusės visų Tarybos narių siūlymu) pati galėtų skirti vicemerą arba administracijos direktorių.

R. Ačas apie siūlomas pataisas teigė: „Toks siūlymas kilo įvertinant Raseinių rajono savivaldybės atvejį, kai dėl politinių ambicijų gali nukentėti viso rajono interesai. Nesiūlau suvaržyti mero įgaliojimų, bet jis įpareigojamas siekti politinio konsensuso“. Parlamentaras pabrėžė, kad, be Raseinių rajono, šalyje yra dar beveik dešimt savivaldybių, kuriose santykiai tarp Tarybos valdančiosios daugumos ir tiesiogiai išrinktų merų yra labai įtempti, todėl reikia įstatymais apriboti galimybes piktnaudžiauti tokiomis situacijomis.
Apie tai, ką mano apie Raseinių rajono valdžios trintį, kodėl garsiai neišsako savo nuomonės, ar pritaria R. Ačo įregistruotoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kalbiname kitus raseiniškius Seimo narius.

„Trintis rajono Taryboje – blogai, nes visi, ne vien meras, buvo rinkti rajono gyventojų“.
„Trintis rajono Taryboje – blogai, nes visi, ne vien meras, buvo rinkti rajono gyventojų“.

Gintautas Mikolaitis: „Trintis rajono Taryboje – blogai, nes visi, ne vien meras, buvo rinkti rajono gyventojų, visų pažadai buvo dirbti žmonių labui, o po rinkimų darbą žmonių labui keičia grupelės interesai, nenoras konsoliduotis, tartis. Savivalda – tai ne autoritarinis valdymo vienetas, o panašiai kaip „mes valdome patys“ ir su tuo meras turi skaitytis, juk jis, kaip ir kiti Tarybos nariai, yra atsakingas ir atskaitingas rajono žmonėms.

Savo nuomonę aš išsakiau partijos susirinkime, o jos piršti rajono Tarybai nematau jokios prasmės: ten jau pakankamai suaugę vyrai ir moterys, kad gebėtų priimti teisingus sprendimus.

Apie R. Ačo užregistruotas Savivaldos įstatymo pataisas manau taip: jos yra gerokai per ankstyvos, skubotos ir iki jų priėmimo dar ilgas kelias. Be to, jos ką tik užregistruotos ir išsamiai įsigilinti į jas dar neturėjau laiko“.

„Aš manau, kad yra labai paprastas šios problemos sprendimo būdas: konfrontuojančios šalys turėtų apriboti savo ambicijas ir susėdusios prie derybų stalo kalbėtis“.
„Aš manau, kad yra labai paprastas šios problemos sprendimo būdas: konfrontuojančios šalys turėtų apriboti savo ambicijas ir susėdusios prie derybų stalo kalbėtis“.

Edmundas Jonyla: „Raseiniuose politinis gyvenimas, ko gero, yra vienas iš aktyviausių Lietuvoje. Kartais draugai Seime juokauja: „Kažin, ar ten pas jus, Raseiniuose, visi partiniai, ar dar yra bent vienas ne partijos narys?“ Iš tikrųjų rajone aktyvių partijų daug, labai daug aktyvių žmonių. Apie tai kalba vien tas faktas, kad rajonui Seime atstovauja net 4 nariai. Na, o valdžios vertimų patirties mūsų rajonas tikrai turi, beveik visos koalicijos iro ir jungėsi ne kartą, ne kartą virto merai. Tiesioginiai mero rinkimai buvo didelė euforija, tačiau buvo ir yra įstatymo spragų, kurios šiandien leidžia destabilizuoti padėtį, nes ir tokių prognozių būta, kad tais atvejais, kai meras nepriklauso valdančiajai daugumai, konfrontacija tarp jų bus neišvengiama, ir ji gali tęstis ilgai. Žinoma, raseiniškiams tenka pirmiems išbandyti šį įstatymo netobulumą, bet tai negali trukdyti rajono žmonėms, negali strigti darbas. Galima vaikščioti po teismus, galima bylinėtis, gali kiekviena pusė iki begalybės įrodinėti savo tiesą, bet abi pusės turi pirmiausia galvoti, ar tai užtikrins rajonui stabilumą, ar nenukentės žmonės. Aš manau, kad yra labai paprastas šios problemos sprendimo būdas: konfrontuojančios šalys turėtų apriboti savo ambicijas ir susėdusios prie derybų stalo kalbėtis, ieškoti išeičių bei abipusiai tinkamų sprendimų. Suprantu, kad dabar pagrindinės aistros kaista dėl administracijos direktoriaus ir mero pavaduotojo postų – valdžios nori visi. Bet jei į šalį asmenines ar partines ambicijas padėtų meras ir prisimintų, jog žmonės patikėjo juo, tada tikrai susitarti būtų paprasčiau, na o kaitinant ambicijas ir negalvojant apie rajoną, galima nueiti toli. Bet ar verta?

Kodėl garsiai nereiškiu savo nuomonės? Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų turi dirbti savo darbą, todėl stengiuosi kuo mažiau kištis ir daryti įtaką, nes sprendimus turi priimti Taryba, o nevirdamas tame katile gali ir suklysti, gali nepakankamai realiai įvertinti situaciją. Be to, manau, kad Tarybos nariai turi pakankamai kompetencijos ir priims tinkamus sprendimus. R. Ačo įregistruotos pataisos sumažintų sumaištį ir trintį, galbūt leistų merui ir Tarybai rasti kompromisą, bet aš negaliu komentuoti siūlomų pataisų, nes dar nesu visapusiškai įsigilinęs, laiko iki svarstymo Seime dar yra, tad savo žodį dar pasakysiu“.

„Juk mes visi siekėme, kad tiesioginiai merų rinkimai išgrynins atsakomybę, kad ir savivaldybės meras, ir savivaldybės bendruomenė aiškiai žinos, kad meras yra asmeniškai atsakingas už jo kompetencijos įgyvendinimą ir priimamus sprendimus“.
„Juk mes visi siekėme, kad tiesioginiai merų rinkimai išgrynins atsakomybę, kad ir savivaldybės meras, ir savivaldybės bendruomenė aiškiai žinos, kad meras yra asmeniškai atsakingas už jo kompetencijos įgyvendinimą ir priimamus sprendimus“.

Darius Ulickas: „Situaciją rajono Taryboje vertinu neigiamai, nes susitarimai visada yra susitarimai ir savo žodžio laikytis turi visi. Socdemai perbėgo į opozicijos pusę, tuo sulaužydami politinį susitarimą, o svarbiausia, kad perbėgdami jie politinių žaidimų įkaitais padarė administracijos direktorių ir mero pavaduotoją. Aš palaikau jų kreipimąsi į administracinį teismą, nes pažeidimai akivaizdūs: nebuvo pakankami mero pavaduotojos atleidimo motyvai, o atleidžiant administracijos direktorių pažeisti net keli įstatymų punktai.

Apie situaciją rajone aš garsiai nerėkiu dėl kelių priežasčių: pirmiausia manau, kad kiekvienas Seimo narys turi atlikti savo, kaip Seimo nario, pareigas, o ne kištis į rajono Tarybos veiklą, nes tai nepadoru.

Antra, manau, kad  kištis į rajono Tarybos darbą, nebūnant jos nariu, yra tikrai nepadoru.

Ir trečia, manau, kad bet koks vadovavimas ar kišimasis į rajono žmonių išreikštą valią rinkimų metu rodytų nepasitikėjimą jų valia ir tuo žmogumi, kuriam jie savo balsą atidavė. Ir tai būtų dar labiau nepadoru.

Apie R. Ačo siūlomas pataisas galiu pasakyti tiek: jos diskredituoja tiesioginių mero rinkimų dvasią. Jei būtų priimta R. Ačo pataisa, meras taptų simboline figūra, neatsakančia nei už Tarybos, nei už savo darbą, tai nuimtų tiesioginę mero atsakomybę, kuri ir buvo tiesioginių mero rinkimų tikslas. Na o grįžimas prie kolektyvinės atsakomybės sako man vieną dalyką: „mes ten jau buvome“. Juk mes visi siekėme, kad tiesioginiai merų rinkimai išgrynins atsakomybę, kad ir savivaldybės meras, ir savivaldybės bendruomenė aiškiai žinos, kad meras yra asmeniškai atsakingas už jo kompetencijos įgyvendinimą ir priimamus sprendimus. Priėmus R. Ačo pataisą mes grįžtume gerokai atgal. Todėl aš joms tikrai nepritarsiu“.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI