Remigijus Ačas:  „Ar įvels meras A. Gricius Raseinius į politinį chaosą?“

Remigijus Ačas:  „Ar įvels meras A. Gricius Raseinius į politinį chaosą?“

1178
0
DALINTIS
LR Seimo narys Remigijus AČAS

Tokios niūrios prognozės į galvą lenda stebint pastarųjų mėnesių įvykius Raseinių savivaldybėje. Savivaldybės meras A. Gricius desperatiškais veiksmais siekia bet kokia kaina išlaikyti iš rankų slystančią valdžią sau ir savo bendražygiams. Tarybos daugumos pasitikėjimą praradusi buvusi vicemerė „darbietė“ 15 tarybos narių tąso po teismus, negalėdama jiems atleisti už pašalinimą iš pareigų ir „suterštą“ garbę. Vietoj to, kad spręstų rajonui ir raseiniškiams aktualius klausimus, savivaldybės tarybos dauguma priversta atsirašinėti į nepagrįstas pretenzijas, o merą A. Gricių bergždžiai mokyti politikos pradžiamokslio abėcėlės. Meras gi demonstruoja aklą užsispyrimą, nepaiso demokratinėse valstybėse priimtų politinio veikimo taisyklių, nes jam, matyt, nerūpi tokių veiksmų pasekmės ir kaina, juk ji bus sumokėta iš kiekvieno mūsų, o ne jo, kišenės. Sakysit, politinis oponentas, specialiai sutirštinu spalvas ir piešiu apokaliptinį scenarijų? Tačiau atmeskim emocijas ir pažvelkim į faktus, jie patys kalba už save. Tad apie viską iš eilės.

Dar gruodžio mėnesį Raseinių savivaldybėje susiformavo nauja politinė tarybos narių dauguma. Lyg ir nieko ypatingo, juk politika – derybų menas, tad valdo tie, kas geba susitarti dėl programinių nuostatų ir bendrame veikime rasti kompromisų. Tokių susitarimų pagrindu veikiama Seime, taip formuojama Vyriausybė, tie patys demokratiniai principai galioja ir savivaldybėse. Politikai turi suprasti, jog politinė kova ne visada lydima šlovingų pergalių. Dažnam iš mūsų yra tekę patirti pralaimėjimo kartėlį. Ir ne kartą. Tačiau gebėjimas garbingai pralaimėti politinėje kovoje – politiko brandos požymis. Stebint mero A. Griciaus elgesį matyti, kad tokia branda jo dar neaplankė. Naujajai daugumai pasiūlius atleisti pasitikėjimą praradusį administracijos direktorių „tvarkietį“ A. Mielinį, meras A. Gricius nusprendė trukdyti tarybai atleisti prastai dirbantį administracijos direktorių. Panašu, kad merui nė motais nei griežta įstatymo raidė, nei vidaus reikalų ministerijos specialistų bei Vyriausybės atstovo išvada, kad tarybos dauguma veikia teisėtai. Kaip ir buvo galima tikėtis, šį kartą tarybos dauguma, sveikas protas ir teisė nugalėjo – antru bandymu iš pareigų atleistas ne tik mero proteguotas administracijos direktorius, bet ir tarybos vilčių nepateisinusi vicemerė. Tačiau ar kas skaičiavo, kiek Raseinių rajono gyventojams kainavo mero kaprizai ir bandymai išsaugoti „šiltas kėdes“ savo bendražygiams? Ar meras paaiškino bendruomenei, kad už posėdžius, kurie neįvyko dėl nepagrįstų jo ambicijų, mokėti teks visiems mokesčių mokėtojams, taigi ir raseiniškiams?

Tačiau panašu, kad meras nelinkęs mokytis net iš savų klaidų. Tarybos daugumai į administracijos direktoriaus postą pasiūlius ilgametę darbo patirtį savivaldybės administracijoje turinčio L. Kavaliausko kandidatūrą, meras lyg įgeltas stojo piestu: nepasitikiu, neteiksiu!, – kaip visada įsakmiai ir bekompromisiai sutrimitavo A. Gricius. Meras pareiškė teiksiąs kitą kandidatą. Ir kandidatą meras rado … tiesiog gatvėj… Tiks ir pirmas pasitaikęs, nei dienos savivaldybės administracijai nevadovavęs. Taip sakant, meras nusprendė paeksperimentuoti Raseinių rajono ir raseiniškių sąskaita. Juk naujam administracijos direktoriui slystelėjus dėl nepatyrimo, meras galės juoktis į ūsą ir rodyti pirštu į direktorių paskyrusią tarybą – patys kalti. Toks visos savivaldybės viršininku save laikančio mero elgesys kelia vieną klausimą – ar taip elgiamasi dėl nesugebėjimo ieškoti politinio kompromiso Raseinių krašto ir jo žmonių labui, ar merą taip verčia elgtis nematomų rankų tampomos virvutės? O gal tiesiog, kaip sakė Mikė Pūkuotukas, vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas.

Kur link veda A. Griciaus bandymas atvirai kovoti su taryba, įsakinėti ir nurodinėti jai? Galimi įvairūs scenarijai – tiesioginis Raseinių rajono valdymas, mero nušalinimas nuo pareigų ir nauji Raseinių mero rinkimai. Dabartinis meras net neslepia, kad būtent to ir siekia – įvelti savivaldybę į politinį chaosą ir į priešlaikinius rinkimus eiti su kankinio kauke. Tą jis atvirai visiems deklaruoja ir taip bando tarybos daugumą šantažuoti. Meras, matyt, negali susitaikyti, kad turimą valdžią reikia dalintis su tiesiogiai išrinkta taryba. Viskas arba nieko! – toks mero ir jo aplinkos veiklos pagrindinis moto, vedantis Raseinius politinio chaoso link.

Politinis chaosas Raseiniuose žalingas visiems – savivaldybėje nepriimami rajonui ir raseiniškiams svarbūs sprendimai, sustoja projektų įgyvendinimas, nei verslas, nei gyventojai nesulaukia deramo dėmesio jų problemoms ir pan. Taigi mero A. Griciaus ir jo bendražygių, nesuvokiančių atsakingo valdymo esmės, savanaudiški „žaidimai“ visiems mums gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstančių eurų.

Panašios situacijos bręsta ir kitose savivaldybėse, kur tiesiogiai išrinkti merai pradeda jausti esą vienvaldžiai ir niekam neatskaitingi valdovai su paklusniai rankas kilnojančiomis tarybomis. Akivaizdu, jog Seimas, įtvirtindamas tiesioginius merų rinkimus, negalėjo tikėtis, kad į merus gali būti išrinkti menkai demokratijos principus suvokiantys asmenys, siekiantys bet kokia kaina uzurpuoti visą valdžią, o tarybą paversti politine marionete. Negali būti toleruojama situacija, kai visa taryba tampa vieno susireikšminusio ar savo sprendimuose nelaisvo žmogaus įkaite, o tokių politinių žaidimų pasekmės gula ant rajono gyventojų pečių.

Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui valdžia, o savivaldybių valdymas būtų grindžiamas kompromisų paieška, 2016 m. sausio 26 d. Seime užregistravau atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo 19 ir 29 straipsnių pakeitimo pataisas (įstatymo projekto Nr. XIIP-3989). Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Tai reiškia, jog merui užsispyrus ir nesiūlant tarybai vicemero kandidatūros, taryba neturi jokių teisinių svertų priversti merą siūlyti kandidatą. Aš siūlau papildyti įstatymo 19 straipsnį nuostata, kad jeigu meras ilgiau nei 1 mėnesį nesiūlo mero pavaduotojo arba jeigu savivaldybės taryba mero pasiūlytai mero pavaduotojo kandidatūrai nepritarė, savivaldybės taryba mero pavaduotoją gali skirti daugiau nei 1/2 visų tarybos narių siūlymu. Panašus reguliavimas dabar nustatytas ir administracijos direktoriaus skyrimui.  Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Situacija panaši – nesant mero teikimo, savivaldybės taryba negali paskirti administracijos direktoriaus ir priversta laukti, kol meras susimils ir pateiks kandidatūrą. Raseinių savivaldybės pavyzdys rodo, kad laukti gali tekti labai ilgai… Šią teisinę spragą siūlau ištaisyti taip: nustatyti, kad jeigu meras savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūros neteikia ilgiau nei 1 mėnesį arba jeigu mero teiktai kandidatūrai savivaldybės taryba nepritarė, savivaldybės administracijos direktorius į pareigas gali būti skiriamas daugiau kaip 1/2 visų tarybos narių teikimu savivaldybės tarybos sprendimu.

Šie įstatymo pakeitimai paskatins savivaldybių merus ir savivaldybių tarybas glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant įstatyme apibrėžtas jų kompetencijas, sprendimus priimti ieškant kompromisų ir užkirs kelią bet kokiems piktavališkiems ketinimams užgrobti valdžią. Todėl neabejoju, jog mano pasiūlytos pataisos sulauks Seimo socialdemokratų, konservatorių ir liberalų frakcijų palaikymo, o pats dėsiu visas pastangas, jog įstatymo projektas būtų priimtas jau Seimo pavasario sesijoj kovo mėnesį.

1Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI