Pradedama  mero įgaliojimų netekimo procedūra

Pradedama  mero įgaliojimų netekimo procedūra

1018
0
DALINTIS

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


Plačiai nuskambėjo Raseinių rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos ir mero A. Griciaus konfrontacija, kai 2015 metų gruodžio mėnesį susiformavusi naujoji valdančioji dauguma labai neįtiko ir nepatiko merui A. Griciui. Tada meras,  apsiskelbęs vieninteliu teisiuoju, neįtraukė į darbotvarkę klausimo svarstymui dėl Algimanto Mėlinio atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų ir neleido įtraukti į darbotvarkę teikimo laikinai eiti direktoriaus pareigas pavaduotojui Jonui Kurlavičiui, dėl ko buvo sužlugdytas minėtas posėdis. Deja, teko merui paklusti valdančiosios daugumos reikalavimui ir kitame, 2015 m. gruodžio 29 d., posėdyje atleisti vieną ir paskirti kitą, kaip ir buvo daugumos siūlyta, asmenį. Bet po to, kai  meras ir toliau demonstravo savo galią bei valią: delsė pasirašyti ir patvirtinti mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimą, kitus svarbius dokumentus, rajone susidarė precedento neturinti situacija – meras jaučiasi vienvaldis, trukdo Tarybai vykdyti jai priskirtas funkcijas. Todėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai 2016-01-14  įregistravo Tarybai „Teikimą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“, nes meras sulaužė priesaiką ir pažeidė savivaldos įstatymą.

Dokumento apimtis – 13 puslapių, todėl Jums, mieli skaitytojai, pateikiame, mūsų nuomone,  svarbiausius akcentus.

 

Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai

Raseinių rajono savivaldybės tarybai

TEIKIMAS

DĖL RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIO – MERO ĮGALIOJIMŲ NETEKIMO PROCEDŪROS PRADĖJIMO

2016-01-14

Raseiniai

 

„Mes, žemiau pasirašę Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, vykdydami savo konstitucinę pareigą reaguoti į Tarybos nario – Mero duotos priesaikos sulaužymą ir jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsniu, Raseinių rajono savivaldybės tarybos reglamento 22.7., 22.8., 22.9., 22.10., 22.11. papunkčiais, atsižvelgę į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2016 m. sausio 4 d. reikalavime Nr. 8-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos 2016 m. sausio 11 d. rašte Nr. 10-6 „Dėl Jūsų skundų“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 15 d. atsakyme nurodytas nuomones ir argumentus, Raseinių rajono savivaldybės mero Algirdo Griciaus 2016 m. sausio 7 d. raštą Nr. (2.21)M2-12 „Dėl informacijos pateikimo“, būdami įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka būtina visapusiškai, objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras nėra sulaužęs duotos priesaikos ir vykdo jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, teikiame teikimą ir siūlome Raseinių rajono savivaldybės tarybai pradėti Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero Algirdo Griciaus įgaliojimų netekimo procedūrą dėl jo priesaikos sulaužymo ir jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo.“

Siūlymus pagrindžiantys argumentai:

  1. Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto neįtraukimo į 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio darbotvarkę.

Toliau išdėstomi argumentai, kuriuose teigiama, kad „…Meras ne tik peržengė įstatymų jam suteiktas kompetencijos ribas, bet ir trukdė Tarybai…“

  1. Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kurie buvo priimti 2015 m. gruodžio 29 d. vykusiame Tarybos posėdyje pasirašymo, paskelbimo, įsigaliojimo.

Dokumente pateikiami faktai, kad  meras „…pasirašydamas 2015 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos svarstytus ir priimtus sprendimus tik 2016 m. sausio 6 d, o du iš jų – 2016 m. sausio 11 d., operatyviai neįgyvendindamas paskutinės teisėkūros stadijos, kuri teisės aktais priskirta Savivaldybės mero kompetencijai, dėl ko savivaldybės tarybos sprendimai įsigaliojo pavėluotai arba skirtingai nei nustatyta teisės aktuose…“

Išvadoje: Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių siūlymas pradėti Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero Algirdo Griciaus įgaliojimų netekimo procedūrą:

„…Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsniu, Reglamento 22.7., 22.8., 22.9., 22.10., 22.11. papunkčiais, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, ir pridedamus prie teikimo įrodymus, s i ū l o m e Raseinių rajono savivaldybės tarybai pradėti Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero Algirdo Griciaus įgaliojimų netekimo procedūrą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais abiem pagrindais, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius, pirmininkaudamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, kuris vyko 2015 m. gruodžio 15 d., vienašališkai nuspręsdamas nepapildyti minėto Tarybos posėdžio darbotvarkės penkiolikos Tarybos narių daugumos parengtu Sprendimo projektu „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, kuris buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka iki 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio ir dėl kurio įtraukimo į darbotvarkę siūlė dalyvaujantys posėdyje Tarybos nariai, neleisdamas dėl to apsispręsti Tarybai balsuojant, pasirašydamas 2015 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos svarstytus ir priimtus sprendimus tik 2016 m. sausio 6 d, o du iš jų – 2016 m. sausio 11 d., operatyviai neįgyvendindamas paskutinės teisėkūros stadijos, kuri teisės aktais priskirta Savivaldybės mero kompetencijai, dėl ko savivaldybės tarybos sprendimai įsigaliojo pavėluotai arba skirtingai nei nustatyta teisės aktuose ar Tarybos sprendimuose galimai sulaužė priesaiką, nevykdė Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 8, 11, 16 punktuose, 3 dalies 2 punkte, Reglamento 21.2.1., 21.2.9., 21.2.13., 21.2.19., 21.4.2. papunkčiuose, kituose minėtuose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, dėl ko galimai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo ir veiklos skaidrumo principai, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas sistemiškumo principas, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti principai…“

 

Šią situaciją prašau pakomentuoti valdančiosios daugumos atstovus.

Edgaras Juška: „Demokratinėje sistemoje negali būti tokios institucijos, kuri turėtų daug daugiau galių nei visos likusios. Vietos valdžios sistemoje mes turime kelis pagrindinius subjektus, kurie veikia: taryba, meras ir administracija. Tam tikrų pirmenybių ir prioritetų turi taryba, tam tikrų – merai, bet darbo sėkmė gerokai arba visiškai priklauso nuo to, kaip mums visiems pavyks sutarti ir susitarti. Kol kas noro susitarti meras nerodo. Ne tik kad nerodo, bet pažeidinėja savivaldos įstatymą, kitus teisės aktus. Mes manome, kad meras A. Gricius sulaužė priesaiką, pažeidė procedūras tiek gruodžio 15-osios, tiek legendiniame gruodžio 29 d. posėdyje, tiek vėliau, delsdamas pasirašyti įvairius Tarybos sprendimus, dokumentus. Jis pamiršo vieną dalyką – jį į šį postą, kaip ir mus visus, Tarybos narius, išrinko rajono žmonės, o ne Darbo partija jį paskyrė, todėl mero pareiga: konsoliduotis, dirbti kartu, ranka rankon, o ne ieškoti, kaip atmesti bet kokį valdančiųjų norą telkti bendram darbui“.

kilčauskasAntanas Kilčauskas: „Mes iš tikrųjų labai stebimės, kaip čia atsitiko, kad negalime rasti bendros kalbos su meru, nors jis visą laiką žodžiais teigia, kad nori susikalbėti, bet atrodo, kad susikalbėti gal ir nori, bet kalbėtis – ne. Užstrigome su administracijos direktoriaus postu, skubiai laukia biudžeto tvirtinimas, kiti neatidėliotini darbai, o bendros kalbos su meru surasti negalime. Mes, valdančioji dauguma, žinome, kad neturime teisės teikti Tarybai pasiūlymo dėl direktoriaus posto, bet mes žinome, kad už jį balsuoti turės Taryba, todėl kompromisų ieškoti reikia. Meras įdomiai vykdo žmonių, tinkančių direktoriaus postui, paiešką: kalbina ir bando prikalbinti tai vieną, tai kitą asmenį, o sykį jam net pasisekė, kai žmogus, gerai neapgalvojęs, nepasitaręs su kolegomis, priėmė mero pasiūlymą, neturėdamas nei savo partijos, nei daugumos palaikymo. Mes ne kartą prašėme mero, kad jis išsakytų savo argumentus, kodėl jam netinka L. Kavaliausko kandidatūra, bet visą laiką išgirstame atsakymą: „Neprivalau jums to aiškinti“. Aš manau, kad L. Kavaliausko kandidatūra labai tinka: jie abu su A. Griciumi buvo finišo tiesiojoje rajono mero rinkimuose, žmonės palaikė abu ir ne toks jau didelis balsų skirtumas leido A. Griciui tapti meru. Manau, jog dabar jie labai tiktų ir pagal antpečių svorį: rajonui vadovauja meras, surinkęs daugiausiai balsų, šiek tiek mažiau – administracijos direktorius L. Kavaliauskas, juolab, kad paprastų žmonių palaikymą L. Kavaliauskas turi.

Aš esu įsitikinęs, kad meras tikrai sulaužė priesaiką: netraukė į darbotvarkę klausimų svarstymui, vilkino sprendimų pasirašymus ir t. t., todėl turi už tai atsakyti. Kito kelio aš nematau“.

Rosvaldas Kunickas: „Meras akivaizdžiai neieško kompromisų, sąlyčio taškų, vengia diskusijos su valdančiąja dauguma. Tai reiškia, kad jis nenori dirbti kartu. Žinoma, gal jam ir sunku suvokti, jog pasikeitė situacija, pasikeitus valdančiosios daugumos sudėčiai, bet jis, kaip vadovas, pirmiausia turėtų suvokti esamą padėtį ir ieškoti išeities taško, bendraujant ir bendradarbiaujant. Konfliktinės situacijos visada veda į aklavietę, o rajone yra susikaupę labai daug spręstinų dalykų, kurių atidėlioti jau negalima. Reikia dirbti, bet vietoj to meras pažeidinėja priesaiką, atidėlioja sprendimų priėmimą, todėl mes teikiame mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimą“.

Sigitas Vaičius: „Mano nuomone, susiformavus naujajai valdančiajai daugumai, meras turėjo bandyti ieškoti kompromisų, kviestis aptarti situaciją, numatyti svarbiausius konsoliduojančius veiksnius. Deja, meras niekaip negali apsiprasti su tuo, kad jo partija jau opozicijoje, todėl neina kompromisų keliu, vengia sąlyčio taškų, bendrų problemų sprendimo. Mes jau ketvirtis amžiaus gyvename laisvoje ir demokratinėje valstybėje, todėl negalime leisti, kad siauri grupelės ar partijos interesai griautų savivaldos pamatus, negalima leisti, kad rajonui būtų vadovaujama  iš partijos bokštelio. Mes dažnai girdime, kad meras primena Tarybai, kokios partijos narys jis yra. Manau, mero įgaliojimų netekimo procedūros pradžia – logiška pastarojo laikotarpio išvada. Mes turime mokytis gyventi demokratiškoje visuomenėje, kurioje įstatymas turi viršenybę prieš savivalę, ignoravimą, bandymą valdyti rajoną autokratiniais metodais. Tai turi baigtis, juk mūsų sprendimų labai svarbiais klausimais laukia visas rajonas ir niekas nesuteikė teisės merui trukdyti Tarybai vykdyti jai priskirtas funkcijas. Esu įsitikinęs, kad meras pažeidė duotą priesaiką rajono žmonėms ir už tai turi atsakyti. Deja, nesiklausymas ir negirdėjimas, savivaldos įstatymo ignoravimas, susireikšminimas davė tą rezultatą, kokį šiandien turime: bandoma destabilizuoti Tarybos darbą ir Tarybos atsakas – pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą“.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI