Dėl Kryžkalnio memorialo

Dėl Kryžkalnio memorialo

1022
0
DALINTIS
D. Ulickas, G. Mikolaitis, R. Ačas, E. Jonyla

Kryžkalnyje statomas memorialas Kęstučio apygardos partizanams. Memorialinio paminklo kompleksą sudarys 15 metrų aukščio varpinė-koplyčia, papuošta vitražais, 16 metrų aukščio kryžius ir devynios nuožulnios betoninės plokštumos, ant kurių bus pritvirtintos nerūdijančio plieno lentelės su partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Monsinjoro Alfonso Svarinsko idėja, kuri keletą metų buvo sustabdyta, turėtų virsti kūnu jau kitąmet, tačiau didžiausia problema – lėšų stygius. Kol kas finansavimas stringa, nes iki šiolei pagrindinis fundatorius – kuk­lus mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko pa­li­ki­mas ir 2007 m. Vyriausybės skirti 140 tūkst. statybų pradžiai. Šiandien memorialo užbaigimui verkiant reikia finansinės injekcijos, kitaip pradėti darbai užsitęs nežinia iki kurio laiko. Suprasdamas sunkią finansinę padėtį,  iniciatyvos jau ne pirmą kartą imasi raseiniškis Seimo narys R. Ačas.

LR Seime gruodžio 10 d. svarstant 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto rodiklių patvirtinimo projektą Sei­mo na­rys R. Ačas pateikė biudžeto įstatymo pataisą, kurioje prašo skir­ti 351 tūkst. eu­rų Kęs­tu­čio apy­gar­dos au­kų me­mo­ria­li­niam pa­min­klui ir te­ri­to­ri­jai Kryž­kal­ny­je su­tvar­ky­ti.

Pateikiame 2015m. gruodžio 10 d. rytinio posėdžio stenogramos ištraukas:

  1. Ačas: „Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­siū­ly­mas dėl Kęs­tu­čio apy­gar­dos au­kų me­mo­ria­li­nio pa­min­klo Kryž­kal­ny­je, tvir­ti­nant vals­ty­bės biu­dže­tus, tei­kia­mas svars­ty­ti nuo 2008 me­tų. Ap­gai­les­tau­ju, kad vi­sos bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės vis ras­da­vo prie­žas­čių, kaip pa­tai­sos ne­ten­kin­ti, ir ją at­mes­da­vo. Taip įvy­ko ir pra­ei­tais me­tais, mi­nist­rui R. Ša­džiui su­ra­dus sa­vo ver­si­ją. Esu dė­kin­gas G. Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bei, 2007 m. su­pra­tu­siai šio pa­min­klo reikš­mę ir ta­da sky­ru­siai 140 tūkst. Lt pa­min­klo sta­ty­bos pra­džiai. Dau­ge­lis šie­met va­žiuo­jan­čių per Kryž­kalnį gal­būt pa­ste­bė­jo pra­dė­tus dar­bus mi­nė­ta­me ob­jek­te, bet tai tik­rai ne šios Vy­riau­sy­bės nuo­pel­nas. Šio pa­min­klo ini­cia­to­rius ir pra­di­nin­kas bu­vo A. Sva­rins­kas ir Lais­vės ko­vų są­jū­dis. Po jo mir­ties su­kaup­tas kuk­lus mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko pa­li­ki­mas da­bar nau­do­ja­mas šiai sta­ty­bai tęs­ti.

Pui­kiai su­pran­tu, kad to­kią įsta­ty­mo pa­tai­są re­a­liai ga­lė­tų teik­ti tik val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vas, tu­rin­tis tą sa­vą­jį krep­še­lį, ku­rį iki va­sa­ros pra­džios tu­rė­jo pa­teik­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai. Ne­su val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vas, ne­tu­riu to­kio krep­še­lio, bet ma­nau, gal ir val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je yra pa­do­rių ir Lie­tu­vos is­to­ri­ją ger­bian­čių at­sto­vų. Siū­lau ir pra­šau, ger­biant 1400 Kęs­tu­čio apy­gar­dos žu­vu­sių par­ti­za­nų at­mi­ni­mą, Lais­vės ko­vų są­jū­džio ini­cia­ty­vą, ger­biant mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko ir jo ben­dra­žy­gių in­dė­lį į Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, pa­lai­ky­ti šią pa­tai­są ir skir­ti 351 tūkst. 308 eu­rus Kęs­tu­čio apy­gar­dos au­kų me­mo­ria­li­niam pa­min­klui ir te­ri­to­ri­jai Kryž­kal­ny­je su­tvar­ky­ti“.

Finansų ministras R. Šadžius: „Vy­riau­sy­bė ne­pri­ta­rė pa­pil­do­mam lė­šų sky­ri­mui, ta­čiau dis­ku­si­jo­je Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­si­sa­kė už tai, kad ji im­tų­si ini­cia­ty­vos stum­ti šį pro­jek­tą, jį vyk­dy­ti, ieš­ko­ti iš sa­vo asig­na­vi­mų lė­šų, taip pat pri­trauk­ti ati­tin­ka­mai Ra­sei­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų lė­šas. Pa­pil­do­mam sky­ri­mui Vy­riau­sy­bė ne­pri­ta­rė“.

  1. Urbšys: „Keis­tai skam­ba, ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pa­var­to­tas žo­dis „stum­ti“. Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip kraš­to ap­sau­ga, ku­ri tu­ri ne­ma­žai pro­ble­mų, su­si­ju­sių su sa­vo tie­sio­gi­ne funk­ci­ja, ga­lė­tų „stum­ti“ ši­tą pro­jek­tą. Vi­siems mums aiš­ku, su kuo aso­ci­juo­ja­si Kryž­kal­nis. Aso­ci­juo­ja­si su ta vie­ta, ku­rio­je bu­vo įam­žin­tas so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės at­mi­ni­mas ir mū­sų są­mo­nė­je bu­vo die­gia­mas oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės pa­ger­bi­mas. Kai da­bar siū­lo­ma ši­tą vie­tą pagerb­ti ki­taip, bū­tent pa­gerb­ti žu­vu­sius už Lie­tu­vos lais­vę, kaž­ko­dėl yra del­sia­ma. Klau­si­mas – gal toks del­si­mas su­si­jęs su tuo, kad lau­kia­me, ka­da lai­kai vėl pa­si­keis ir vėl gar­bin­si­me oku­pan­tus?“

Už bal­sa­vo 51, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 16. Ne­pri­tar­ta.

Balsavo 67 Seimo nariai iš 141. Raseiniškiai seimūnai visi balsavo „už“. Įdomu, kad iš posėdyje dalyvavusių 141 Seimo nario nebalsavo už šį projektą visa Darbo partijos frakcija, išskyrus D. Ulicką, dalis LSDP, LL frakcijų.

Apsisprendimą komentuoja projekto autorius ir opozicijos atstovas R. Ačas: „Teikdamas šį pasiūlymą svarstymui keletą metų iš eilės, aš vis turiu viltį, kad būsiu išgirstas, kad Seime ir Vyriausybėje yra žmonių, branginančių Lietuvos Nepriklausomybės kovas, kad bus suprasta ir tinkamai pagerbta jų atmintis. Todėl teikiau šį pasiūlymą, todėl balsavau „už“.

Apsisprendimą komentuoja valdančiųjų atstovai:

  1. Jonyla: „Sakoma, kad žmogus, pamiršęs savo istoriją, amžinai lieka vaikystėje, todėl manau, kad negalima palikti užmarštyje žuvusių partizanų vardų, jų žūties vietų. Juolab, kad visa tai yra mūsų rajone – Kryžkalnyje. Reikia pabaigti pradėtus darbus, reikia pagerbti žuvusius. Todėl balsavau „už“.
  2. Mikolaitis: „Tą vietą reikia sutvarkyti, kiek ten gali būti sąvartynas? Todėl reikia pabaigti pradėtus darbus Kryžkalnyje, būtina įamžinti tuos, kas padėjo galvas už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, todėl balsavau „už“. Gaila, kad projektui nebuvo pritarta“.
  3. Ulickas: „Esu raseiniškis, todėl manau, kad mūsų – raseiniškių seimūnų – garbės reikalas padėti įgyvendinti Kryžkalnio memorialo projektą iki galo, todėl balsavau „už“. Už savo frakcijos Darbo partijos apsisprendimą nedalyvauti balsavime atsakyti negaliu, nes jokio susitarimo nebuvo, kiekvienas asmeniškai nusprendė balsuoti ar ne. Manau, kad daugelis laikėsi Vyriausybės išvadų dėl biudžeto“.

Šiuo metu Kryžkalnio kalva didybe nedvelkia, kaip nedvelkia ir keistokas susitarimų ar nesusitarimų kartelis Seime. Įdomu, kurių partijų ir frakcijų vertybių sąraše tautos atminties vietų įprasminimas, kova dėl Nepriklausomybės, partizaninis judėjimas?  Nebalsavimas dėl memorialo finansavimo aiškiai rodo, kad tai tikrai ne Darbo partijos vertybės, todėl suprantamas klausimas, o kokios vertybės jų partijos sąraše?  O gal tikrai toks del­si­mas su­si­jęs su tuo, kad lau­kia­ma, ka­da lai­kai vėl pa­si­keis ir vėl gar­bin­si­me oku­pan­tus?

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI