Savaitės naujienos iš Seimo

Savaitės naujienos iš Seimo

1004
0
DALINTIS
D. Ulickas, G. Mikolaitis, R. Ačas, E. Jonyla

1Bazinės algos dydis 2016 m.

Antradienį Seimas posėdyje patvirtino valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, kuris bus taikomas 2016 metais, lygų 130,5 eurų, t. y. nustatyti tokį patį, kuris galioja 2015 metais. Už tai numatantį įstatymą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 30. Raseiniškiai seimūnai balsavo: R. Ačas – prieš, D. Ulickas, E. Jonyla, G. Mikolaitis – už.

Patvirtintas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis bus taikomas kitais metais apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus ir karių tarnybinius atlyginimus bei kitas teisės aktuose nustatytas išmokas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje pažymėjo, kad patvirtinti didesnį valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį nėra finansinių galimybių.

Apsisprendimą komentuoja valdančiųjų atstovai:

  1. Ulickas: „Balsavau „už“, nes manau, kad didesniam baziniam algos dydžiui šiuo metu neturime pakankamai finansinių galimybių. Be to, finansų ministerija nepilnai parengė šį dokumentą, nes šiandien jam pritarus, subyrėtų biudžeto svarstymas.
  2. Mikolaitis: „Nėra pinigų, nes visi pinigai atiduoti krašto apsaugai. Jei turėtume pakankamai lėšų, būtų pakelta ne tik bazinė alga“.
  3. Jonyla: „Žinote, viskas yra skaičiuojama, nes bazinės algos kėlimas – tai yra atlyginimų kėlimas visiems. Negalima priimti įsipareigojimų, kurių neįvykdysi.

Apsisprendimą komentuoja opozicijos atstovas R. Ačas: „Šis įstatymas svarstymo stadijoje pasikeitė, nes Seimas nepritarė Seimo nario Petro Čimbaro pataisai, pagal kurią buvo siūloma nustatyti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydis 2016 metams vietoj 130,5 – 137,5 eurų. O argumentai tam buvo rimti: per tuos 7 metus, kai buvo sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, valstybėje nebeliko itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, buvo atkurti pensijų dydžiai, jos kompensuojamos, didinama minimali alga, o šiuo metu stipriai padidėjo infliacija, ypač pabrango maisto produktai ir paslaugos, todėl šiuo pasiūlymu buvo galima bent iš dalies atkurti ikikrizinį pareiginės algos bazinį dydį. Deja, įstatymas buvo priimtas: atlyginimai nekils. Bet teisingumo dėlei turėčiau pasakyti, kad įstatymas neteisingas, nors galima būtų pasiteisinti tuo, kad politikams,  teisėjams gal ir nereikėtų kelti atlyginimų, bet yra tam tikrų kategorijų tarnautojų,  kurių atlyginimas, kylant minimumui, tapo elgetišku. Apgailestauju, kad tiek ministerija, tiek Seimo komitetas nesutvarkė įstatymo deramai ir jis buvo priimtas nekokybiškas“.

  1. Valstybės biudžetas 2016 m.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. Už tai, kad biudžetą Seimas priimtų gruodžio 10-ąją, balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 26 parlamentarai. Raseiniškiai seimūnai balsavo taip: R. Ačas – susilaikė, už – D. Ulickas, E. Jonyla, G. Mikolaitis.

Finansų  ministras Rimantas Šadžius kitų metų biudžeto projektą vadino realistišku, pragmatišku ir įvykdomu ir teigė: „Nuomonės dėl tolesnės perspektyvos ir rizikų, aišku, išsiskiria. Lieka tokios, kokios yra, ir vienintelis dalykas, dėl kurio sutarėme – Vyriausybė turi imtis priemonių, kurios, ypač mokesčių administravimo srityje, galėtų užtikrinti, kad visos tos rizikos, apie kurias šneka, paprasčiausiai nesirealizuos, ir mes surinksime tiek, kiek planuojame ir gyventojų pajamų, ir pridėtinės vertės mokesčio. Ir dar daugiau surinksime“.

„Kitų metų biudžetas yra neatsakingas ir nepakankamai ambicingas, jame faktiškai neatsižvelgiama į įvairių institucijų reiškiamas pastabas, kad turėtų būti stengiamasi artimiausioje perspektyvoje mažinti deficitą ir galų gale subalansuoti pajamas bei išlaidas“ – tokią nuomonę antradienį Seime antrą kartą svarstant 2016 m. biudžeto projektą opozicijos vardu pateikė ekspremjeras Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas. Jis sakė manąs, jog netrukus baigsis neatsakingos valdžios finansinės politikos laikas, nors Vyriausybės pateikto patobulinto biudžeto projekto kol kas nematąs, kad jau dabar būtų atsisakyta tokios politikos, o žiūrėdamas į biudžetą: „Matau pernelyg menkus ir neambicingus planus didinti pajamų surinkimą. Kai yra tokie neambicingi planai surinkti pajamas, tai ir tariama efektyvia kova su šešėliu galima tuščiai girtis, nors suprantu ministro norą pasigirti, kaip puikiai surenkamas biudžetas ir kaip puikiai ir efektyviai kovojama su šešėliu. Aš raginu ambicingiau planuoti pajamas, nes tada būtų pamatyta, kad visai nereikia tik tariamai kovoti su šešėliu“.

Apsisprendimą komentuoja valdančiųjų atstovai:

  1. Ulickas: „Biudžetas parengtas atsižvelgiant į galimybes ir esamą situaciją. Žinoma, dar yra pora pusdienių ir vyriausybė dar gali jį šiek tiek šlifuoti, bet iš esmės biudžetas sudarytas tikrai atsižvelgiant į valstybės esamas ir numatomas galimybes. Aišku, tą finansinę antklodę visos ministerijos norėtų labiau patraukti į savo pusę, bet pinigų yra tiek, kiek yra“.
  2. Mikolaitis: „Valstybės biudžetas ruošiamas nuo liepos vidurio, dirba visos grandys, analizuodamos situaciją ir galimybes. Po biudžeto svarstymų Seime, vyriausybė dar kartą peržiūrės gautus pasiūlymus, gal kai ką koreguos, bet iš esmės manau, kad biudžeto įstatymas paruoštas tinkamai, todėl aš „už“.
  3. Jonyla: „Biudžetas įtemptas, bandėme visoms sritims po truputį pridėti, tame tarpe ir mokytojų algoms. Aišku, norėtųsi, kad visiems ir po daug, deja, galimybės gana ribotos. Be to, biudžetas derinamas ir su Europos komisija, o pinigų yra tiek, kiek yra. Aišku, daug kam norėtųsi populistinių pažadų prieš rinkimus, norėtųsi pasirodyti, kokie geri ir rūpestingi yra, bet bėda tame, kad duotus pažadus reikia ištesėti. O kaip juos ištesėsi, jei pinigų yra tik tiek, kiek yra – nei daugiau, nei mažiau“.

 Apsisprendimą komentuoja opozicijos atstovas R. Ačas:

„Aš susilaikiau, nes manau, kad biudžetas – svarbiausias šalies ekonominis dokumentas, todėl jį priiminėjant reikia viską labai nuodugniai apsvarstyti, išanalizuoti, pasverti visus „už“ ir „prieš“. Apmaudu, kad daugelis sričių liko  nuskriaustos. Apgailėtina buvo klausyti finansų ministro R. Šadžiaus, kuris  paklaustas, kodėl daugiau kaip 1 milijonu eurų padidintos lėšos, skirtos ministerijų komandiruotėms, lyginant su 2014 metais, atsakė: „Užsienyje taupyti sunku“.
Manau, kad valstybės, jos gyventojų saugumas yra prioritetinė sritis ir pagrindinėms teisėsaugos institucijoms būtina skirti papildomų asignavimų, tačiau šis biudžetas nuskriaudė policiją, kuriai išgyventi verkiant reikėjo bent 22 mln., o numatyta skirti tik 7,698 mln. eurų.
Kaip visada nuskriausti liko švietimo darbuotojai.
Džiaugtis gali krašto apsauga, kurios finansavimas padidėjo gana ženkliai: nuo 480 mln. iki 643 mln. eurų. Lieka tik tikėtis, kad kitais metais Valstybės prioritetai bus kiti.
Tenka apgailestauti, kad vyriausybė bijo Valstybės kontrolės bei Europos komisijos išvadų, o opozicijos atstovų reikalavimui išklausyti šias išvadas prieš 2-ąjį biudžeto svarstymą valdančiosios daugumos atstovai buvo kurti ir į tai neatsižvelgė. Susidaro įspūdis, kad biudžetas priiminėjamas užrištomis akimis ir užkištomis ausimis.
Valdantieji buldozeriu balsuodami nepritarė, kad biudžetas būtų  grąžintas tobulinti, o pasisakė už tai, kad jis būtų priimtas jau gruodžio 10 dieną“.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI