Savaitės naujienos iš Seimo

Savaitės naujienos iš Seimo

1045
0
DALINTIS
D. Ulickas, G. Mikolaitis, R. Ačas, E. Jonyla

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

Seime buvo svarstomas Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 7 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas, kuriame siūloma nuo 2016 m. sausio 1 d. privalomai ženklinti tik tuos gyvūnus, kurie vežami už Lietuvos Respublikos ribų, taip pat pavojingais pripažintus šunis. Kitais atvejais įvardytų rūšių gyvūnus augintinius ir kitus gyvūnus jų laikytojams siūloma ženklinti mikroschemomis gyvūnų laikytojų iniciatyva. Šiuo klausimu visuomenė buvo ypač aktyvi, Seimo narius ir visuomenės informavimo priemones užvertusi laiškais, kuriuose prašoma  nepalaikyti Seimo narės V. Baltraitienės siūlomo pakeitimo, nes jį palaikius, pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos, toliau bus remiamas „Nuaras“ ir jo žiaurus elgesys su gyvūnais: vien per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvoje utilizuota apie 45 tonos šunų, kačių ir kitų naminių augintinių.

Seimo narys E. Gentvilas: „Tei­kia­ma įsta­ty­mo pa­tai­sa reiš­kia, kad 700 tūkst. gy­vū­nų bus ne­su­žy­mė­ti, iš­sky­rus įsta­ty­mo rei­ka­lau­ja­mus ag­re­sy­vių veis­lių šu­nis, ku­rių yra tik apie 4 tūkst. Kas pri­si­ims at­sa­ko­my­bę už ne­su­žy­mė­tus gy­vū­nus, jei­gu jie įkąs, su­ža­los žmo­gų, tą žmo­gų rei­kės gy­dy­ti, o sa­vi­nin­kas sa­kys – tai ne ma­no gy­vū­nas, nes jis nė­ra pa­žy­mė­tas. „Nu­a­ras“ tik­rai ka­dai­se at­li­ko pui­kų dar­bą, Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se gau­dy­da­mas be­glo­bius gy­vū­nus už tų pa­čių sa­vi­val­dy­bių mo­kes­čių mo­kė­to­jų ir biu­dže­to pi­ni­gus, da­bar „Nu­a­ras“ gau­dys tuos gy­vū­nus, glo­bos juos 14 die­nų, mai­tins ieš­ko­da­mas sa­vi­nin­ko, sa­vi­nin­kas ne­pri­si­pa­žins, ta­da rei­kės pri­tai­ky­ti eu­ta­na­zi­ją tiems gy­vū­nams, juos uti­li­zuo­ti ir vi­sa tai bus apmo­ka­ma iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nės? No­riu pa­sa­ky­ti, kad „Nu­a­ro“ tar­pi­nin­ka­vi­mas dėl to­kio pro­jek­to yra la­bai lo­giš­kas, tai yra jų ver­slas. Kuo dau­giau bus ne­žy­mė­tų šu­nų, tuo dau­giau „Nu­a­ras“ ar­ba ki­tos gy­vū­nų gau­dy­mo tar­ny­bos tu­rės dar­bo, tuo dau­giau iš biu­dže­tų bus per­pum­puo­ja­ma pi­ni­gų į to­kių įmo­nė­lių ki­še­nes“.

„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ po svarstymo grąžintas tobulinimui, nes nesurinko daugumos. Už ministrės V. Baltraitienes siūlomą pataisą „Privalomai neženklinti naminių gyvūnų“ balsavo 41, prieš – 26, iš jų R. Ačas, susilaikė – 26, iš jų E. Jonyla, G. Mikolaitis, D. Ulickas.

Apsisprendimą komentuoja valdančiųjų atstovai:

Darius Ulickas: „Apytiksliais duomenimis yra apie 300000 neženklintų gyvūnų ir juos ženklinti valstybės lėšomis būtų išleisti didžiuliai pinigai, o ženklinant žmogui savo lėšomis – irgi papildoma našta. Be to, šalyje nėra iškilusių jokių papildomų grėsmių dėl pasiutligės pavojaus ar kitų ligų, o prievartinis šio įstatymo taikymas per ankstyvas, nes savo darbo šiuo klausimu dar nepadarė ir švietimo institucijos, ir veterinarijos tarnybos, kurie turėtų gyvūnėlių savininkus informuoti, mokyti elementarių gyvūnų laikymo ir globos taisyklių“.

Edmundas Jonyla: „Aš ne prieš šį įstatymą, bet aš prieš skubotą jo pateikimą, todėl susilaikiau. Tikrai manau, kad pateikiant jį, neatsakyta į daugelį klausimų, kaip, pavyzdžiui: iš kur ištraukta 15 eurų ženklinimo suma, kas kompensuos ženklinimo išlaidas, ar ne per daug švaistomės žmogaus pinigais, versdami jį vis už kažką mokėti ir mokėti“.

Gintautas Mikolaitis: „Aš susilaikiau, nes priėmus šį įstatymą, jo nebūtų galima įvykdyti. Kodėl? Todėl, kad šio projekto autoriai įstatymo vykdymą nori pradėti nuo baudų už nepaženklintus gyvūnus, todėl, kad kaimuose, kur laikoma daugiausia kačių, šunų, ir taip žmonės gyvena ties skurdo riba. Šį įstatymą reikia tobulinti, kaip ir padarėme“.

Apsisprendimą komentuoja opozicijos atstovai:

Remigijus Ačas:
„Balsavau prieš ministrės teikiamą įstatymo pataisą. Kodėl? Žinoma, aš suprantu, kad 15 eurų – tai labai didelė pinigų suma už naminio gyvūnėlio ženklinimą, bet vyriausybė turėtų galvoti, kaip palengvinti šitą naštą gyventojams (ypač kaimo), tai ne įstatymo leidėjo pareiga.

Kaimo reikalų komitetas siūlė, kad gyventojas, turintis daugiau kaip du augintinius,  už du susimoka pats, o mokėjimui už kitų ženklinimą vyriausybė turėtų ieškoti lėšų. Aš manau, kad ir du augintinius suženklinti – gyventojams našta būtų didelė.

Mes šeimoje šiuo metu auginame 5 šunis, iš jų – 3 kambariniai. Visi jie suženklinti, paskiepyti ir turi dokumentus. Mums tai neaktualu, savų interesų šiame klausime neturiu, tačiau puikiai suprantu, ką jaučia žmogus ir kaip jis pergyvena augintiniui prapuolus. Ypač augintinius myli ir dėl jų pergyvena vaikai. Žmogus, šiurkščiai besielgiantis su gyvūnais, nebus pagarbus ir kitam žmogui. Tai ypač jaučiasi bendraujant su vaikais ir paaugliais, kurie vaikystėje nepatyrė meilės augintiniui.
Balsavau prieš ministrės teikiamą įstatymo pataisą, nes ši pataisa suteikia tokioms organizacijoms kaip „Nuaro“ ir toliau turėti daug darbo, pajamų ir naudos, negailestingai gaudant ir naikinant šunis bei kates.

Mano nuomone, Valstybės institucijos turėtų būti suinteresuotos, kad visiems pasiklydusiems ar pamestiems gyvūnėliams pagal turimą ženklą būtų surastas šeimininkas. O kankinamų ar žalojamų augintinių savininkai, išsiaiškinus visas aplinkybes, turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Tikiu, kad grąžinus įstatymą tobulinti, bus atsižvelgta į pastabas ir Seimo narių rekomendacijas“.

Turto paveldėtojai turės palaukti

Šią savaitę Seimas svarstė  įstatymą dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo straipsnio pakeitimo pateikimo stadijoje. Jo iniciatoriai yra 51 Seimo narys: Povilas Urbšys, Rima Baškiene, Antanas Matulevičius, Darius Ulickas, Remigijus Ačas ir kiti. Šio įstatymo esmė – dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, šių dienų jau nesulaukė ir negavo jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies, todėl šio projekto autoriai siūlo įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą.

Seimas balsavo: už – 54, iš jų R. Ačas, prieš – 4, susilaikė – 43, iš jų E. Jonyla, G.  Mikolaitis. D. Ulickas balsavime nedalyvavo. Įstatymą nutarta toliau svarstyti pavasario sesijoje.
Apsisprendimą komentuoja valdančiųjų atstovai:

Edmundas Jonyla: „Aš susilaikiau dėl paprastos priežasties: manau, kad grįžti prie pensijų kompensavimo tvarkų reikia iš esmės, juk dėl to nukentėjo ir dirbantys  pensininkai. O dabar bandome paimti iš konteksto vieną dalį. Manau, kad reikia peržiūrėti visą pensijų kompensavimo tvarką, ne tik įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį turto paveldėtojams“.

Gintautas Mikolaitis: „Reikia grįžti prie visos pensijų kompensavimo tvarkos, bet grįžti tada, kai valstybė turės pinigų. Šiandien visi žinome, kokia yra įtempta tarptautinė padėtis, kiek lėšų reikia krašto apsaugai, ginkluotės įsigijimui. Be to, manau, kad priiminėdami įstatymus gabaliukais, mes tik įnešime sumaištį“.

Apsisprendimą komentuoja opozicijos atstovai:

Remigijus Ačas: „Aš balsavau „už“, nes manau, kad teisingumas visada turi būti atstatytas, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dar gyvas, ar jau iškeliavo Anapilin. Valstybė, kai jai buvo sunku, iš eilinio žmogaus, sąžiningai užsidirbusio pensiją,  pasiskolino, sumažindama jam pensiją. Todėl dabar, kai valstybė tikrai gali, ji privalo šią skolą grąžinti. O jei skolintojo jau nėra gyvųjų tarpe, skola, kaip ir dera civilizuotame pasaulyje, turi būti grąžinta paveldėtojui. Aš puikiai suprantu, kad taip elgtis Valstybė neturėjo teisės, negalėjo skolintis iš to, kuriam pensija – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl dabar kuo skubiau reikia atstatyti teisingumą ir grąžinti tai, kas neteisėtai buvo pasisavinta“.

 

Iš darbotvarkės buvo išbrauktas

Šių metų spalio mėnesį diskusijų audrą visuomenėje sukėlė Seime siūlomos Ginklų  ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kurios pakeistų šiuo metu esantį draudimą  naudoti naktinius taikiklius ir leistų juos pasitelkti šernų medžioklėje. Laukinių žvėrelių mylėtojai aršiai puolė seimūnus už savanaudišką ir barbarišką požiūrį į gamtą, nevienareikšmiškai dėl naktinio matymo taikiklių pasisakė ir patys medžiotojai. Gamtos mylėtojai ir medžiotojai aršiai gynė savo interesus: vieni įnirtingai aiškino, kad naktiniai matymo prietaisai medžioklėje būtini, kiti – kad įteisinus šiuos taikiklius bus masinės žvėrelių skerdynės. Pasidalino ne tik visuomenė, pasidalino ir Seimas, nes pataisoms pritarė 39 Seimo nariai, iš jų E. Jonyla, G. Mikolaitis ir D. Ulickas; prieš balsavo 38, iš jų R. Ačas; susilaikė – 13.

Praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, o tiksliau šią savaitę, Seime vėl buvo bandoma prastumti įstatymo pataisas dėl medžioklės naktinio matymo prietaisų, tačiau klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas balsų dauguma: už išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 56, iš jų R. Ačas; susilaikė – 38, iš jų G. Mikolaitis ir E. Jonyla; prieš – 12, iš jų D. Ulickas.

Kaip matome, įstatymo stūmėjai nelinkę nusileisti ir susitaikyti su pralaimėjimu, tad prie platesnio šios temos nušvietimo ir išrinktų mūsų Seimo narių nuomonių, manau, dar grįšime.

„Naujo ryto“ informacija

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI