Raseinių komunalininkų vadas užstrigęs laike

Raseinių komunalininkų vadas užstrigęs laike

1393
0
DALINTIS

Tomas Brazaitis


Šiemet lapkričio viduryje savivaldybės bendrovė „Raseinių komunalinės paslaugos“ minėjo savo veiklos nepriklausomoj Lietuvoj 25 metų sukaktį. Kaip jau tapo įprasta, ta proga skambėjo buvusios ir esamos Raseinių rajono valdžios sveikinimai ir padėkos, linksmybės neapsiėjo be liaudiškos muzikos kapelos koncerto. Viskas kaip ir prieš ketvirtį amžiaus.

Šokiams ir linksmybėms pasibaigus, euforijai nurimus, turim progą pasidairyti po komunalininkų valdas ir pasvarstyti, ar daugiau kaip pusšimčio metų veiklos istoriją turinti įmonė, vadovaujama šiandieninio vadovo J. Kiaušo, sugeba patenkinti Raseinių rajono bendruomenės interesus, ar mes esame patenkinti, kaip ši įmonė tvarko mūsų aplinką. Galiausiai ar įmonei rūpi kiekvieno iš mūsų nuomonė.

Gyventojų nuomonė neįdomi

30 metų bendrovėje vyriausiuoju inžinieriumi dirbantis ir pastaruosius 6 metus bendrovei vadovaujantis J. Kiaušas pripažįsta, kad jo vadovaujama komunalines paslaugas Raseinių rajono gyventojams teikianti bendrovė nesidomi, ar gyventojai yra patenkinti gaunamomis paslaugomis. Direktoriaus teigimu, tai ne jų bendrovės rūpestis, kadangi jie daro tai, ko užsiprašo seniūnas, valdantis finansus.

„Patenkinti ar ne gyventojai, tiria mūsų savivaldybė, o mes darbus atliekame pagal seniūnų užsakymą. Visos pretenzijos turi būti reiškiamos seniūnui“, – „Naujam rytui“ sakė J. Kiaušas.

Apie savivaldybės atliekamas kokias nors gyventojų apklausas dar neteko girdėti, tad ir čia schema, matyt, nuobodžiai paprasta – svarbiausia įsisavinti biudžeto skiriamas lėšas, todėl tikslas pateisina bet kokias priemones ir žmogaus nuomonei čia ne vieta.

Kalbėdamas su „Nauju rytu“ direktorius prisiminė, jog kadais, dar socialistinio lenktyniavimo laikais, bendrovė konkuravo su Kelmės ir Jurbarko rajonų komunalininkais, varžėsi tarpusavyje stengdamiesi pademonstruoti kuo geresnius rezultatus. „Tarpusavyje lenktyniavom ir sekdavom vieni kitus, kas kurioj srity geriau, kas prasčiau. Po to vykdavo rezultatų aptarimai“, – prisiminė J. Kiaušas.

Akivaizdu, jog šiandien, kai nėra jokios konkurencijos pinigams paimti, išsikvėpė ir direktoriaus jėgos stengtis, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, kad tvarkomas Raseinių kraštas būtų pavyzdys kaimyniniams rajonams, čia gyvenantiems bei atvykstantiems svečiams.

Seniūnų burnos it vandens pripiltos

Iš direktoriaus J. Kiaušo išgirdę, kad jų darbe dabar svarbiausi finansus valdantys seniūnai, nusprendėme pakalbinti juos bei paklausti apie jų bendradarbiavimą su komunalininkais. Tačiau negalėjome numanyti, jog tylos įžadai, be kurių neįsivaizduojama Sicilijos mafija, taip plačiai paplitę seniūnų tarpe. „Naujo ryto“ žurnalistui paprašius trumpo komentaro apie darbą su Raseinių komunalininkais, ne vienas seniūnas tylėjo lyg ant kranto išmestas karosas. Vienas sako sirgęs, tad negalįs kalbėti, kitas vis kartojo: nu gal, bet nežinau, galbūt, paskambinkit vėliau…

Galiausiai vienas, primygtinai prašęs neminėti jo pavardės ir gavęs tokį pažadą, įsidrąsino.

„Žinot, pasakysiu nuoširdžiai ir atvirai. Iki pensijos man dar toli šviečia, todėl savo darbą, kaip vienintelį pragyvenimo šaltinį, branginu. O dabartinė valdžia myli tik savus ir tylėt prisiekusius. Čia pasakyti teisybę tas pats kaip prašymą atleisti iš darbo parašyti. Skaitytojai turbūt dar atsimena puikiai dirbusią mokyklos direktorę, vieną gražią dieną nusprendusią „savo noru“ išeit iš darbo… Rajoną valdanti Darbo partija bet kurį darbuotoją „išmokys“ saugot savo darbo vietą“, – žodžių į vatą nevyniojo seniūnas.

Prakalbinto seniūno teigimu, Raseinių komunalininkai dirba kaip ir „dera“ monopolininkams.

„Tai, kad jiems nėra konkurencijos, matyti plika akimi. Dažnai darbai nepadaromi iki galo, nors darbų aktai pasirašomi pavyzdingai ir pinigai įsisavinami iki cento. Apie jų turimą techniką išvis tyliu. Po ilgų prašymų į mūsų seniūniją atvažiavo greideris. Kadangi ilgai jo teko laukti, tai duobės tokios, kad priešo tankai užstrigtų. Pravažiavo vos nuleidęs lyginimo peilį, paglostė dulkes, kaip aš sakau. Žiūrėdamas į tokią darbo imitaciją sakau: vyrai, nu kas gi taip greideriuoja? Padarykit normaliai, kaip pridera. O jie man atšauna: negalim greiderio kankint, jis ketvirtą dešimtį įpusėjęs, peiliai pavargę jau, jei stipriau paspausim, čia tavo duobėse ir liksim“, – kaip anekdotą pasakojo seniūnas.

Šylantis klimatas supainiojo prioritetus

Vyriausiasis komunalininkas pripažįsta, jog pastaraisiais metais dėl vis šiltesnių žiemų pavyksta sutaupyti lėšų, skirtų kelių valymui. Tos lėšos skiriamos technikai atnaujinti. „Paskutinius trejus metus ypatingai investavom į techniką. Šiemet ją ryškiai atnaujinom. Nupirkom ekskavatorių, atidarom du karjerus – vienas Ariogalos pusėj bus, kitas – Viduklės. Už poros ar trejų metų, kai bus sutvarkyta Vilniaus gatvė, esam numatę įsigyti gatvių mechanizuoto valymo techniką. Sąrašas technikos, kurią reikėtų atnaujinti, yra didžiulis“, – investicijomis gyrėsi ir ateities planais dalijosi J. Kiaušas. Paklaustas, kodėl gatvių valymo technika neperkama dabar, direktorius nurodo, jog laukia, kol bus sutvarkyta Vilniaus gatvė. Lyg ji Raseiniuose būtų vienintelė…

Technikos pasirinkimo prioritetai taip pat stebino ir kalbintą seniūną.

„Negalėčiau suprasti ūkininko, kuris vietoj traktoriaus ar kombaino žemei dirbti sugalvotų malūnsparnį įsigyt. Tačiau čia viskas būtent taip – vietoj kelių valymo, greideriavimo mašinų perkami ekskavatoriai karjerams kasti, scenos šokiams rengti ir pan. Dėl naujų karjerų irgi klausimų daugiau nei atsakymų: ar netaps tas karjeruose kasamas smėliukas kažkieno privačiu bizneliu, aptarnaujamu už visų gyventojų pinigus įsigyta technika? O seniūnijoms, kaip visada, liks tik trupiniai nuo ponų stalo“, – retoriškai klausė seniūnas.

Tačiau skaitytojams norime priminti, kad ne per seniausiai „Naujas rytas“ rašė apie bendrovės „Raseinių komunalinės paslaugos“ pirkinį – mobilią sceną renginiams, kainavusią per 65 tūkst. eurų. Skaitytojams, kaip ir mums, žinoma, kyla klausimas – jei tiesioginei įmonės veiklai būtinos ir planuojamos įsigyti technikos sąrašas yra didžiulis, tai kas ir kaip sprendžia, kuri technika reikalinga labiausiai? Tiksliau, kaip sudaromas tas sąrašas? Kokia nematoma ranka į tokį sąrašą įrašo mobilią sceną renginiams, o ne, pavyzdžiui, gatvių valymo ar greideriavimo mašiną, kas labiau įprasta gatves ir kelius prižiūrinčiai įmonei? Juolab vaizdelis komunalininkų kieme šneka pats už save…

Direktorius nepasimeta ir sako, kad mobili scena įsigyta padarius kaimo bendruomenių apklausas ir įsitikinus, kad jos labai nori tokios scenos. Tada klausiam J. Kiaušo, kiek kartų šiais metais ji panaudota? „Gruodžio 8 dieną Žemaičio aikštėj bus trečias kartas šiemet“, – dėl pirkinio nesigaili direktorius.

Valstybės paslaptys komunalininkų scenos užkulisiuose

Juokas juokais, tačiau „Naujo ryto“ aprašyta istorija apie mobilios scenos įsigijimą virsta Erkiulio Puaro dėmesio vertu detektyvu. Reaguodamas į prieš mėnesį „Naujame ryte“ paskelbtoje publikacijoje „Vietoje gatvių priežiūros – šokiai ir dainos“ iškeltas abejones apie tai, ar vertėjo savivaldybės išlaikomai įmonei pirkti mobilią sceną, kai jos turima technika sukiužusi ir virtusi kone metalo laužu, raseiniškis Seimo narys R. Ačas nusprendė šiuo pirkiniu pasidomėti atidžiau.

„Gerai atsimenu laikotarpį, kai, man einant Raseinių mero pareigas, tekdavo nuolat girdėti, kad Raseinių komunalininkams trūksta lėšų technikai atnaujinti. Todėl perskaitęs šią istoriją nuoširdžiai nustebau – nejaugi komunalininkų technikos parkas jau tiek atnaujintas, kad jie galėtų nuomoti sceną ir leistis į pramogų sferos užkariavimą?“, – laikraščiui stebėjosi parlamentaras.

Seimo narys sako, jog gal ir nebūtų tiek dėmesio sulaukęs J. Kiaušo pirkinys, jei ne tokia kaina ir įsigijimo aplinkybės.

„Manau, niekam nerūpėtų bendrovės pirkiniai, jei ji būtų kažkieno privati įmonė. Dabar gi kalbame apie visų mūsų lėšas ir jų panaudojimo skaidrumą. Todėl raštu du kartus kreipiausi į direktorių J. Kiaušą su prašymu atsakyti, kas ir kada nusprendė įsigyti mobilią sceną, ar toks pirkinys buvo derintas su Raseinių rajono savivaldybės taryba, iš kokių lėšų ji buvo nupirkta. Kai gavau J. Kiaušo atsakymą, pagalvojau, kad tai nevykęs balandžio 1-osios pokštas. Vietoj to, kad man, kaip Seimo nariui, pateiktų prašomą informaciją apie visų mūsų pinigų panaudojimą, direktorius atsakė, kad informacijos man neteiks“, – pasakojo R. Ačas.

„Nesuprantu, bet galiu tik įtarti, kodėl J. Kiaušas nusprendė, kad raseiniškių pinigų panaudojimą galima paversti valstybės paslaptimi. Kaip sakė vienas politikos klasikų – „kas galėtų paneigti galimybę…“. Tačiau Seimo narys sakė nenuleisiantis rankų ir imsis visų teisinių priemonių, kad ši informacija taptų vieša, o direktorius J. Kiaušas galiausiai suvoktų, kad jo darbdaviai esame mes ir mes turime teisę paklausti, kaip ir kodėl naudojami mūsų pinigai.

„Maniau, kad direktorius J. Kiaušas neturi ką slėpti ir sugebės dalykiškai atsakyti į mano klausimus. Deja, bet matau, jog komunalininkų vadovas matyt dar tebegyvena tuo laikotarpiu, kai vadovas buvo tapatinamas su niekam neatsakingu ir neatskaitingu valdovu. Turiu jį nuliūdinti, bet tie laikai jau negrįžtamai praėjo“, – su šypsena veide kalbėjo R. Ačas.

„Naujo ryto“ redakcija įsipareigoja informuoti savo skaitytojus apie šio detektyvo atomazgą.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI