Savaitės naujienos iš Seimo

Savaitės naujienos iš Seimo

706
0
DALINTIS

Mielieji skaitytojai, visiems labai svarbu, kaip mūsų interesams Seime atstovauja mūsų rinkti Seimo nariai, todėl nuo šiandien įvedame naują rubriką „Savaitės naujienos iš Seimo“, kur trumpai pristatysime svarbiausių sprendimų priėmimą ir raseiniškių Seimo narių komentarą. Šiandien – pirmoji savaitės naujiena iš Seimo.

Stanislava TIJŪNAITIENĖ


 

Ne­daug yra žmo­nių, kurių vardą skandavome kartu su žodžiais „Lietuva“, „Laisvė“, nedaug yra žmonių, ku­rie pa­li­ko to­kį ryš­kų pėd­sa­ką at­ku­riant Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Vienas iš tokių yra Vytautas Landsbergis. Tai Nepriklausomybės ir Laisvės simbolis, žmogus, kurio vardą kaip maldą kartojome Nepriklausomybės priešaušryje.  Antradienį Sei­me vyko bal­sa­vi­mas dėl mūsų po­žiū­rio į is­to­ri­ją, į ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­tus – tai yra dėl Lais­vės pre­mi­jos skyrimo V. Land­sber­giui. Seimas atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui skirti Laisvės premiją, kuri teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Už nutarimą dėl premijos skyrimo Vytautui Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai, didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį balsavusį „už“ Gediminą Kirkilą. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo.

Iš posėdžio stenogramos:

  1. Vidžiūnas: „Aš kvie­čiu pri­tar­ti Lais­vės pre­mi­jai V. Land­sber­giui. Tai yra po­žiū­ris, ar mes pri­ta­ria­me tiems pro­ce­sams, ku­rie vy­ko Są­jū­džio me­tais. Tai bū­tų ir Bal­ti­jos ke­liui pa­ra­ma, ir vi­siems ki­tiems da­ly­kams“.
  2. Masiulis: „Iš tik­rų­jų šis žmo­gus ne­abe­jo­ti­nai yra nu­si­pel­nęs, vie­nin­te­lis as­muo Lie­tu­vo­je, ku­ris tu­ri to­kį sva­rų tarp­tau­ti­nį svo­rį, ne­abe­jo­ti­nas tarp­tau­ti­nio ly­gio po­li­ti­kas ir ne­abe­jo­ti­na yra tai, kad il­go­je is­to­ri­nė­je per­spek­ty­vo­je, kai var­dai pa­si­mirš­ta, ši­tas var­das ir ši­ta pa­var­dė ne­pa­si­mirš. Ne­daug yra žmo­nių, ku­rie pa­li­ko to­kį ryš­kų pėd­sa­ką mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės auš­ro­je, at­ku­riant Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę“.
  3. Gapšys: „Lie­tu­vo­je yra įvai­riau­sių ap­do­va­no­ji­mų, ku­riuos yra ga­vęs po­nas V. Land­sber­gis, juos ga­vęs tei­sė­tai, nu­si­pel­nęs tų ap­do­va­no­ji­mų, įvai­rių or­di­nų. Tai ne­reiš­kia, kad mes vi­sas pre­mi­jas tu­ri­me skir­ti bū­tent vie­nam as­me­niui. Ma­nau, kad tu­ri bū­ti pla­tes­nis kon­teks­tas ir mes tu­ri­me žiū­rė­ti pla­čiau. Gai­la, kad šian­dien rei­kė­jo to­kio bal­sa­vi­mo. Aiš­ku, ko­mi­si­ja ga­lė­jo tai įver­tin­ti ir nu­ma­ty­ti, kad ga­li­mas ir toks sce­na­ri­jus. Ma­nau, kad tam, kad ne­suž­lug­dy­tu­me Lais­vės pre­mi­jos idė­jos, mes tu­ri­me pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mą at­ei­čiai“.
  4. Razma: „Šis balsavimas – liūd­nas mū­sų po­li­ti­nės bran­dos tes­tas, kurio neišlaikė val­dan­tie­ji…“

Raseiniškiai Seimo nariai balsavo taip: susilaikė – Darius Ulickas, Gintautas Mikolaitis, Edmundas Jonyla, „už“ – Remigijus Ačas.

Skambiname Seimo nariams ir prašome pakomentuoti, kodėl jie savo valią išreiškė būtent taip.

Darius Ulickas: „Aš susilaikiau, nors nesu nusistatęs nei prieš Vytautą Landsbergį, nei prieš Valdą Adamkų, tiesiog manau, kad Laisvės premija turi būti skiriama ne valstybės pareigūnui, ėjusiam pareigas ir už tai gavusiam atlyginimą, o Lietuvos laisvės patriotui, ėjusiam į laisvę ir vedusiam kitus ne pagal pareigas, o pagal širdį.  Juk tokie ir buvo pirmieji keturi Laisvės premijos nominantai: Rusijos kovotojas už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas  Tamkevičius ir Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausias redaktorius Adamas Michnikas. Šie žmonės tikri laisvės simboliai ir jiems Laisvės premijos įteiktos ne už pareiginių nuostatų vykdymą. Lygiai taip pat būčiau susilaikęs, jei būtų buvę balsuojama už Valdą Adamkų. Mes turime nemažai daugiau ar mažiau žinomų žmonių, kurie daug kuo rizikuodami puoselėjo Lietuvos laisvės idėjas, kovojo už jas ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tiesiog reikia įdėti daugiau pastangų ieškant šių žmonių ir juos pagerbti“.

Gintautas Mikolaitis: „Manau, kad komisijos darbas buvo neobjektyvus, buvo tik vieno balso persvara Vytauto Landsbergio naudai, todėl natūralu, kad balsuojant už Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimą, susilaikiau. Aš pasisakiau už tai, kad reikia taisyti šį dokumentą, kuris po patobulinimo grįš į plenarinių posėdžių salę. Tada matysim“.

Edmundas Jonyla: „Aš susilaikiau ir taip išreiškiau savo nuomonę. Manau, kad prezidentas Valdas Adamkus labiau vertas Laisvės premijos“.

Remigijus Ačas: „Esu įsitikinęs, kad Laisvės premija yra labai garbinga nominacija ir ja turi būti apdovanojami nusipelnę mūsų Valstybei šalies arba išeivijos atstovai, todėl labai džiaugiuosi, kad šiemetiniai nominantai – lietuviai. Labai puiku, kad ši premija prieš kelerius metus buvo įteikta garbiam žmogui disidentui Antanui Terleckui. Šiais metais Seimo balsavimui komisija pateikė Vytauto Landsbergio kandidatūrą. Apgailestauju, kad jai nebuvo pritarta.

Aš balsavau „už“. Suprantu, kad V. Landsbergis prieštaringai vertinama asmenybė. Galima jį kritikuoti už nevisai tinkamus pasisakymus praeityje, netobulus kai kuriuos sprendimus, bet tai žmogus, lemiamu Lietuvai istorijos periodu nepabūgęs atsakomybės imtis lyderio vaidmens ir ryžtingai vedęs Lietuvą nepriklausomybės keliu. Manau, mes Nepriklausomybę išplėšėme iš Rusijos pačiu tinkamiausiu laiku ir tai didelis nominanto Vytauto Landsbergio nuopelnas.

Nors šiandienos Lietuvoje dar daug skurdo, nedarbo, emigracijos, kitų problemų, tačiau esame laisvi, galime gyventi taikioje šalyje, neturime tokių nelaimių ir bėdų, kokias dabar išgyvena Ukraina. Tai vienareikšmiškai buvusių mūsų šalies vadovų nuopelnas.

Todėl tenka tik apgailestauti, kad Seimas priėmė tokį sprendimą. Ir tai dabartinės valdančiosios daugumos sprendimas, kuri galima būtų perfrazuoti: jei ne savam, tai nereikia niekam. Ši nominacija yra skiriama vienam asmeniui ir tik kartą metuose. Šiais metais galėjome nominuoti V. Landsbergį, kitais metais V.Adamkų, toliau – kitus iškilius, Lietuvai nusipelniusius žmones“.

 

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI