Meras nusprendė priimti pabėgėlius be Tarybos ir gyventojų žinios

Meras nusprendė priimti pabėgėlius be Tarybos ir gyventojų žinios

1076
0
DALINTIS
Pabėgėliai plūsta į Europą. Delfi.lt nuotr.

Tomas BRAZAITIS

Per dvejus metus Lietuva iš viso turi priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.  

Raseiniai vieni pirmųjų pareiškė, kad padės spręsti tą problemą ir priims pabėgėlius. Tačiau meras Algirdas Gricius tokį sprendimą priėmė be Tarybos ir rajono gyventojų žinios.    

Pareiškė, kad priims

Pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos klausimas Lietuvoje vieną dieną driokstelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus: tai buvo taip toli, tarsi mūsų niekada ir nepaliestų. Tačiau realybė tokia, kad kitąmet Lietuvą turėtų pasiekti pirmieji pagal sutartas kvotas perkeliami 505 pabėgėliai, o 2017 m. – dar 600. Lietuva iš viso priims 1105 pabėgėlius iš Vidurio Rytų ir Afrikos valstybių. Jiems išlaikyti pirmajame etape reikės apie 10 mln. eurų.

Raseiniai vieni pirmųjų pareiškė, kad priims pabėgėlius ir padės spręsti tą problemą.

Niekam ne paslaptis, kad plūstantys į Vakarų Europą pabėgėliai yra kitos tautybės bei religijos žmonės. Ir kad net tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, kuriose tolerancijos lygis kur kas aukštesnis nei Lietuvoje, su pabėgėliais jau turėjo nemažai problemų, kai konfliktų, susirėmimų metu buvo žudomi tų šalių piliečiai, nuolat puolami ir deginami pastatai, automobiliai.

Kita vertus, šiandien policijos pareigūnai kartais būna neįgalūs padėti net į bėdą patekusiems lietuvaičiams. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar užteks mažų miestelių policijos pajėgumų, jei netikėtai riaušes ims kelti rajone apsigyvenę kitataučiai? Pagaliau ar rajono gyventojai remia tokius mero Algirdo Griciaus žingsnius? Jeigu taip – tai kokiu būdu ir priemonėmis bus vykdoma tų perkeltųjų asmenų integracija į visuomenę? Tai klausimai, dėl kurių reikia gerokai platesnių diskusijų, o ne pionieriško mero A. Griciaus nusiteikimo būti visada pasiryžus.

 Kiek pabėgėlių priims Raseiniai?

Tuo metu, kai Lietuvos valdžia mini konkrečius skaičius pabėgėlių, kuriuos priglaus mūsų valstybė, meras Algirdas Gricius sako, jog Raseinių rajono savivaldybė yra pasiruošusi priimti imigrantus ne tik iš Sirijos, bet ir viso regiono.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo mūsų užklaususi, ar priimsime pabėgėlius iš Sirijos regiono ir Artimųjų Rytų, ar turėtume galimybę apgyvendinti lietuvių kilmės žmones, kurie šiandien gyvena Ukrainoje ir norėtų pakeisti gyvenamąją vietą, – pasakojo meras A. Gricius. – Dėl ukrainiečių tai mes iš karo pasisakėme „taip“, kadangi turime du butus, skirtus politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžtantiems iš tremties vietų, ir jie yra nepanaudoti. Juos iki šiol naudojome laikinam gydytojų ir policijos darbuotojų apgyvendinimui. Dėl to mes iš karto pasakėme, kad sutinkame priimti lietuvių kilmės žmones.“

Pasak A. Griciaus, dėl pabėgėlių priėmimo irgi buvo duotas sutikimas, bet tiktai su tam tikra išlyga – jeigu rajono gyventojai sutiks jiems išnuomoti gyvenamąjį plotą.

„Ir mes tuo klausimu jau atlikome nemažą darbą. Tiek per žiniasklaidą, tiek per savo tinklalapį, tiek susitikimų su gyventojais metu raginome priimti pabėgėlius, išnuomoti jiems gyvenamąjį plotą. Raginome žmones registruotis, kad mes žinotume, kas yra pasiruošęs pabėgėliams išnuomoti savo būstą“, – gyrėsi Raseinių rajono meras. Bet, anot jo, yra kita didžiulė problema – tai kalbos barjeras. Ir šią problema reikėtų spręsti visos šalies mastu.

Ar jau yra gyventojų, kurie priimtų pabėgėlius?

„Yra 3 ar 4 telefoniniai gyventojų skambučiai, kurie pasiryžę priimti pabėgėlius, – pasakojo meras. – Bet tų pasiūlymų jie nesukonkretino. Kai reikės, mes su jais susisieksime ir viską konkrečiai aptarsime. Aišku, juos domina, koks atlyginimas bus mokamas už gyvenamojo būsto nuomą ir visa kita. Bet spręsti šią problemą kompleksiškai visu 100 procentų dar nesame pasiruošę“. Anot mero, jeigu pabėgėliai bus su vaikais, tai nežinia, kaip bus su jų ugdymo procesu mūsų mokyklose. Juk bus kalbos barjeras, programų neatitikimas ir visa kita.

„Todėl tos problemos turi būti sprendžiamos valstybės mastu. Tie trys mėnesiai, kuriuos pabėgėliai praleis Rūkloje ar Pabradėje, per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima savivaldybėse pasiruošti šitų problemų sprendimui. Negalima žmonių apgyvendinti ir po to palikti likimo valiai“, – kalbėjo A. Gricius. „Naujas rytas“ jo pasiteiravo, ar pabėgėlių priėmimo klausimas buvo aptartas su Tarybos nariais bei rajono gyventojais? Ar jūs vienas nusprendėte?

„Noriu pasakyti, kad šito klausimo nesprendė nei viena iš savivaldybių savo taryboje. Buvo užklausta tiesiogiai mero. Kadangi turėjau du laisvus butus, tai dėl pabėgėlių priėmimo iš Ukrainos iškart daviau teigiamą atsakymą. O dėl kitų tai pasakiau, kad atsiklausiu gyventojų: ar jie sutiks, ar nesutiks, – aiškino A. Gricius. – Tai tą ir darau: dabar atsiklausiu gyventojų, jie sutiks ar nesutiks. Jeigu dėl pabėgėlių apgyvendinimo mes darytume referendumą, tai iš jo nebūtų jokios naudos, kadangi čia jau reikia konkrečių veiksmų.“

Prarasime savo išskirtinumą

Europą užtvindžiusių pabėgėlių pavojus labai didelis. Didžioji dauguma jų važiuoja į Europą ne darbo ieškodami, o siekdami pasinaudoti palankiomis socialinės politikos priemonėmis. Turtingesnius, labiau išsilavinusius lyg per filtrą galės atsirinkti tos šalys, į kurias jie ir stengiasi patekti. Pirmiausia – Vokietija. Ne mes. Tai reiškia, kad jeigu dalis pabėgėlių ir bus nusiteikę dirbti, pas mus jie vargu, ar paklius. Tai – pirmoji blogybė.

„Pagrindinis pavojus Lietuvai – mes prarasime didžiausią savo išskirtinumą: mums negrėsė terorizmas, neturėjome musulmonų, nebuvo problemų dėl socialinio jų aprūpinimo, integracijos, riaušių. Tai buvo pliusas, atsvėręs ekonominį skirtumą tarp Lietuvos ir Airijos. Dėl to dalis lietuvių migrantų grįždavo, pasiilgę šio išskirtinumo. O prasidėjęs pabėgėlių antplūdis iššauks dar didesnę jaunimo migraciją. Tai mums – didelis blogis, nes esame ir taip pakankamai skurdi šalis“, – mano raseiniškis Seimo narys Remigijus Ačas. Jam keista, kad visuomenė nediskutuoja apie tai, kas bus toliau, kai įsileisime pirmą tūkstantį? Kas toliau? Kas bus po 2 ar 3 metų? To niekas Lietuvoje neprognozuoja.

„Įleisim tūkstantį pabėgėlių. Padauginkim iš kitų šeimos narių, nes atvyks ir jų žmonos, nusenę tėvai, vaikai, broliai ir seserys. Juk pirmiausia siunčiami jauni žmonės. Tai reiškia, kad didelė dalis mūsų visuomenės bus musulmonai, kurie išpažįsta kitas nei krikščionys vertybes“, – sielojosi R. Ačas.

Spygliuota užtvara – ne stabdys.  Delfi.lt nuotr.
Spygliuota užtvara – ne stabdys. Delfi.lt nuotr.

Komentarai

komentarų

KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI